Pernai vykę Seimo rinkimai valstiečiams buvo tiesiog katastrofiški. Tik šeši jų nariai pateko į Seimą, tačiau kartu LVŽS sąraše įkomponuota buvo ir Igno Vėgėlės komanda. Mandatus iškovojo jis ir jo bendražygis Rimas Jonas Jankūnas.
Tik per plauką iki frakcijos ištempę valstiečiai rankomis sukirto su trimis į Seimą patekusiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškos šeimų sąjungos nariais. Taip ir gavosi viena iš trijų skirtingų darinių sudėliota 11 žmonių Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LVŽ-KŠS) frakcija.
Dabar, rodos, nei patys socialdemokratai, nei valstiečiai nebesupranta, kas konkrečiai yra tas trečiasis koalicijos partneris. Laikinasis „socdemų“ pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė dar nė pats nežinąs, ar koalicinė sutartis bus pasirašyta su LVŽS, kaip partija, ar LVŽ-KŠS, kaip frakcija.
Waldemaro Tomaszewskio diriguojamos kompanijos labai nenori dalis pačių „socdemų“. Jų teigimu, jau geriau koalicija būtų mažesnė, nei tokia. Dėl to socialdemokratų žvilgsniai jau krypsta į Seimo Mišrios grupės narius.
Tarp socialdemokratų kilo diskusija, ar jei LVŽS į koaliciją ateina su vadinamąja „priekaba“, parašus ant koalicinės sutarties turėtų dėti ir LLRA-KŠS, kaip partija, kad prisiimtų lygiaverčius įsipareigojimus ir panorėję lengvai nepaspruktų.
R.Duchnevičius griežtai nepritaria
Trečiadienį kalbėtis su LSDP derybininkais dar kartą į socialdemokratų būstinę ateis LVŽS derybininkai – partijos pirmininkas Aurelijus Veryga, parlamentarai Aušrinė Norkienė ir Valius Ąžuolas, Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius, buvęs Seimo narys Jonas Jarutis.
Tarp derybininkų I.Vėgėlės ir R.J.Jankūno bei Lenkų rinkimų akcijos atstovų bent jau kol kas nėra. Seime iš viso yra trys šios partijos nariai – Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius ir Česlavas Olševskis.
Už koalicijos variantą „aušriečiai“ plius valstiečiai sekmadienį balsavo absoliuti dauguma socialdemokratų. Tokią kompoziciją palaikė ir LSDP skyriai.
Tačiau tarp pačių socialdemokratų kyla aštri diskusija, ar neužtektų LVŽS ir I.Vėgėlės komandos dueto, kuris ir taip jau nėra dovanėlė.
Matematika tokia: LSDP+NA+LVŽS=77 valdančiosios daugumos atstovai, jei pridėtume I.Vėgėlę ir R.J.Jankūną – 79, o jei dar ir lenkus – visi 82. Su demokratais dabartinė koalicija turėjo 86 balsus. Koalicijai sudaryti pakanka 71 parlamentaro, bet kiekvienas papildomas suteikia neįkainojamo komforto.
Darbu koalicijoje su LLRA-KŠS ypatingai būtų nepatenkintas LSDP Vilniaus rajono skyrius. Prieš pora metų būtent prieš šios partijos atstovą istorinę pergalę mero rinkimuose išplėšė socialdemokratas Robertas Duchnevičius. Tarp šių politinių jėgų nemeilės apraiškos rajone tik didėja.
Savo nuogąstavimus dėl bendro darbo su Lenkų rinkimų akcija R.Duchnevičius išsakė ir LSDP tarybos posėdyje.
„Mano argumentai buvo tokie, kad jeigu derybinė grupė siūlo LVŽS, tai reikia kalbėtis su jais, o dabar gaunasi taip, jog jie siūlo juos susodinti kartu su kita politine jėga. Plius mūsų rajone specifika tokia, kad darbuojamės atitinkamomis sąlygomis, mūsų žmonės mato, kad tokios partnerystės gali būti nenaudingos.
Per tuos metus ir patys turėjome įvairiausio puolimo, kvailos dezinformacijos ir kitų dalykų. Su kai kuriais žmonėmis gerai sekasi bendrauti, bet tas visas formatas partijos lyderio, jo retorika, ypač saugumo ir kitais klausimais, nacionaliniu lygmeniu, man atrodo, kad tokie partneriai ne visai tiktų“, – Lrytas kalbėjo R.Duchnevičius.
Jis priminė, kad nepalaikė koalicijos su valstiečiais, kurie frakcijoje turi LLRA-KŠS atstovus, ir pernai metų rudenį. Priežastys – tos pačios.
Vilniaus rajono meras įsitikinęs, kad geriau turėti mažesnę, bet kokybiškesnę valdančiąją daugumą.
„Jeigu aš būčiau formuojantis asmuo, tikėtina, kad koalicijos sąstatas rudenį būtų kitoks. Nebūtų tų, kurie turi per kelią perbėgusių kačių vienai ar kitai institucijai, būtų galima dirbti kitu formatu ir nereikėtų tų restartų. Šiai dienai, mano nuomone, nereikėtų bijoti dirbti ir mažesniu formatu“, – tvirtino R.Duchnevičius.
Apie kokį galimą koalicijos variantą kalba, jis neatsakė, tačiau pabrėžė, kad jame S.Skvernelio demokratų taip pat nebūtų.
Socialdemokratas dar kartą paragino savo bendražygius derybas vesti su LVŽS, kaip partija, o ne kaip bendra frakcija: „Mano pozicija yra tokia, aš ją išsakiau, bet juk nesideginsiu ant laužo. Mano nuomone, tai yra bereikalingas formatas.“
Turi dėti parašą ant sutarties?
Už koalicijos variantą „Nemuno aušra“ plius LVŽS balsavo ir Akmenės rajono meras, socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas.
Jis taip pat mato rizikų dėl Lenkų rinkimų akcijos narių įsiliejimo į valdančiąją daugumą. Tačiau, jei jie nuspręstų dirbti kartu, atskirai parašą ant koalicinės sutarties, politiko įsitikinimu, turėtų dėti kaip partija.
„Neslėpsiu, kad apie tai buvo nemažai diskutuota. Aišku, keista, kad paties A.Verygos pozicija buvo tokia, jog jis neva įgaliotas W.Tomaszewskio kalbėtis, o jei kalbėsis, tik kartu. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai konservatoriai palaikė mūsų mažumos Vyriausybę, buvo pasirašymas tarp frakcijų.
Žiūrėkite, sakau, čia buvo konservatorių frakcijos ir socialdemokratų susitarimas, kad jie Seime palaikys mažumos Vyriausybę. Šiuo atveju kalbame apie koaliciją. O koaliciją gali sudaryti tik partijos. Koalicijos negali sudarinėti, pavyzdžiui, save išsikėlę Seimo nariai, kurie sugalvoja, kad nori būti koalicijoje.
Dėl lenkų diskusijos kyla, nes valstiečiai net negali sudaryti frakcijos. Aš išsakiau nuomonę, kad jei trys lenkai dalyvauja su valstiečiais, atskirai turėtų būti ir lenkų parašai, nes jie gali tai būti, tai nebūti frakcijoje, tarkime, sakys – mes paliekame šitą frakciją. Tada koalicinė sutartis nieko neįpareigotų“, – Lrytas aiškino politikas.
Jis teigė suprantąs sudėtingą situaciją Vilniaus rajone, kurio LSDP skyriui priklauso ne tik R.Duchnevičius, bet ir pati būsimoji premjerė Inga Ruginienė. Kita vertus, anot mero, regioninio lygio problemos neturėtų daryti įtakos koaliciniam formatui.
Be kita ko, socialdemokratas svarstė, kad LLRA-KŠS prisijungimas prie valdančiosios daugumos galbūt padėtų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui.
„Lenkai saugumo prasme mums turėtų būti vienas iš svarbiausių garantų. Klausimas, ar lenkų dalyvavimas koalicijoje šiek tiek nepadėtų atšildyti santykius, kurie turi tos įtampos. Kaip suprantu, gerbiamas Paluckas per devynis mėnesius dorai ir nebuvo susitikęs su Lenkijos premjeru. (...)
Suprantu, apie ką ir buvo kalba, kad ir pačioje Lenkijoje W.Tomaszewskis gali būti vertinamas dviprasmiškai. Bet tie vertinimai yra pagal tuo metu vyraujančias politines jėgas. Sakykime, D.Tusko partija liberali, J.Kaczynskio labiau konservatyvi, kuri, ko gero, atitinka W.Tomaszewskio pasaulėžiūrą“, – teigė jis.
Pastebėjus, kad W.Tomaszewskio partijoje yra ir Rusijos mylėtojų, o ir jis pats Europos Parlamente, pavyzdžiui, balsavime dėl rezoliucijos, palaikančios Ukrainą, nedalyvavo, V.Mitrofanovas susimąstė.
„Manau, kad šitas dalykas labiausiai ir glumintų, dėl to ir buvo sprendimas pradžioje apie lenkus vis dėlto nekalbėti“, – nurodė politikas.
Būtent W.Tomaszewskio vaidmuo partijoje ir neramina socialdemokratus, nes, kaip įvardijo meras, jis šioje politinėje jėgoje yra kaip „Dievas tėvas ir visa šventoji trejybė“: „Kaip jis pasakys, taip ir bus. Šitie dalykai ir stabdo galimybę jiems dalyvauti. Tai irgi yra pakankamai argumentuoti dalykai.“
O ar galiausiai LVŽS nuspręs į derybas eiti vieni, kaip partija, ar su I.Vėgėle bei R.J.Jankūnu, ar dar ir su LLRA-KŠS, pasak V.Mitrofanovo, yra jų pačių reikalas.
Jis davė pavyzdį, kad 2016 metais, kai koaliciją sudarinėjo LVŽS ir LSDP, nors į premjerus ir buvo deleguotas nepartinis S.Skvernelis, derybos vyko tarp partijų pirmininkų – esą tai įrodo, kad nesvarbu, ką savo viduje galiausiai atsiveda politinė jėga, kiek ji turi nepartinių asmenų, atsakomybę neša už visus.
„Nesvarbu, kad pas jus bus nepartinis I.Vėgėlė ar R.J.Jankūnas, bet jūs būsit už juos atsakingi, ant koalicinės sutarties padėję parašą. Tas pats ir su lenkais. Valio, jūs galite būti prie valstiečių frakcijos, bet klausimas, ar su trimis Seimo nariais jūs galite būti kaip atskira koalicijos dalis ir dėti parašą ant sutarties“, – dėstė „socdemas“.
Atkreipus dėmesį, kad dar pokalbio pradžioje V.Mitrofanovas kaip tik minėjo, jog ant koalicinės sutarties parašą turėtų dėti ir LLRA-KŠS, kad priimtų lygiavertę atsakomybę, šis atsakė: „Jeigu taip būtų traktuojama, kad lenkai koalicijoje dalyvauja kaip partija, taip, jie turėtų dėti parašą, bet, manau, pirmoje eilėje turėtų būti derybos su valstiečiais.“
„Reikėtų aiškiai jiems pasakyti, kad jeigu jūs norite būti stipri valstiečių frakcija, koalicinės sutarties dalis, jūs neturite akcentuoti, jog lenkai, kaip ir valstiečiai, yra visaverčiai šitos sutarties partneriai. Aiškiai atskirkime, ar jie jūsų frakcijos nariai.
Bet jeigu jūs patys keliate klausimą, kad tai yra partija, valio, šitoje vietoje jūs turite prisiimti atsakomybę ir dėti parašą ant sutarties“, – aiškino jis.
V.Mitrofanovas pažymėjo, kad į koaliciją buvo kviesti valstiečiai, todėl jie patys turi atsakyti, kodėl jie „atvažiuoja su priekaba“. Beje, „priekaba“ už LVŽS nugaros stovinčius vėgėlininkus ir lenkus juokais yra pavadinęs ir M.Sinkevičius.
Paklaustas, ar čia tokia prilipinta užkulisinė etiketė, ar sutapimas, Akmenės rajono meras juokėsi, kad tai tikrai yra atsitiktinumas.