Šią žinią O.Šurajevas pranešė feisbuke. Kaip skelbė portalas 15min, viešoji įstaiga jau kelis mėnesius vėluoja pateikti finansines ataskaitas.
„Tai ką gi, atėjo laikas man pranešti, kad uždarome Vienas K paramos fondą. Kažkaip ilgai delsiau su paskelbimu, nes tiesiog neturėjau jėgų, ir ši tema man skaudi. Likę daug nuoskaudų, ir manau, jos yra labai asmeniškos, neobjektyvios. Šio posto esmė – ne mano emocijos, o kas įvyko, ką mes padarėme ir kodėl nebedarysime.
1. Kai mūsų fondas atsirado, tai buvo laikinas sprendimas daryti procesus greitai. Daug kur mes dirbome labai skubiai ir efektyviai, ir tai pasiteisino, tačiau kai kur skubėjome per daug. Toks tempas nėra sveikas žmogui, jei fondas neturi stabilaus finansinio pagrindo – t.y., algų sistemos. Algų mes ignoravome, o jei ir galėjome pasiūlyti, tai buvo nekonkurencinga alga (1000 eurų per mėnesį dirbti super sudėtingą ir atsakingą darbą bei vykti į karo zoną). Idėja padaryti trumpam laikui, ir savanorių dėka fondas – pasiteisino.
Daryti tai ilgalaikėje perspektyvoje – visai kita istorija, ilgai ir strategiškai: Blue/Yellow daro geriau 100 000 kartų. Karo pradžioje savanorių komandoje buvo 20, o dabar – 2, nes visi turi kažką daryti sau ir gyventi. Aš net nesuspėjau visų dokumentų Registrų centrui atiduoti, nes neturiu laiko ir resursų. 3 metai karo iš tikrųjų beveik nužudė mano verslą ir veiklą – komediją, kas logiška, bet gyvenime reikia rinktis, visko nepadarysi. Todėl renkuos“, – rašė O.Šurajevas.
Antra priežastis, pasak jo – ilgainiui fondas tapo finansine našta.
„Nes perėmiau per daug veiklos: bandėme paspausti dėl sankcijų, protestai, kažkokios akcijos ir panašiai – ir viso to galimai reikėjo. Bet šie dalykai žudo tavo pagrindinį darbą: o mano pagrindinis darbas, kurį išmanau gerai ir dėl to mane žinote dauguma, yra komedija. Buvo moralinių klausimų mesti savo veiklą ir eiti tik į nevyriausybinių organizacijų veiklą bei veikti plačiau, bet aš negaliu – per daug interesų konfliktų, jei turi savo fondą, bandai spausti didelius verslus ir dar turi savo verslą ir turi gyventi ir išgyventi ekonomikoje.
Aišku, galia ir gera finansinė organizacija smūgiuoja per tavo verslą, smūgiuoja per tave asmeniškai. Volfas asmeniškai selektyviai puolė mane, ir net turiu vidinės informacijos iš agentūrų, kad bandė užsisakyti „black PR“. Dėl to aš dabar taip agresyviai nusiteikęs į Tapino bendradarbiavimą su Volfu, nes laikau tai savotiška principų išdavyste; taip veikia mano galvoje.
Gal labiausiai emociškai buvo sunku stebėti, kai metus mane teisė teismas, nors aš maksimaliai atsidaviau per pirmus du su puse karo metus, o galiausiai gauni iš valstybės, kurią bandai neva gerinti – kažkokią šūdų krūvą per išprotėjusį prokurorą.
Ir daug kam šis dalykas tiko; iš neva kolegų girdėjau visokių „taip tau ir reikia“ ir „pats kaltas“ – nors mano kaltės, kad metus spaudė baudžiamąją bylą, nebuvo. Tai jausmas asmeniškai nekoks, bet net ir tai nesugadino labai geros patirties darbo su fondu“, – teigė komikas.
Pasak O.Šurajevo, fondo veikla buvo išties sudėtingas darbas.
„Per visą laiką mes sutikome labai daug gerų ir atsidavusių žmonių labdarai; kartu krovėme mašinas, maitinančias, vežėme, esu išdalinęs daugelį savo pinigų, nors mane ir ne kartą apgavo Ukrainos pusėje Deja, tai buvo sudėtingas ir gan gilus darbas. Mes darėme ne tik PR projektus ir po to juos pardavinėjome rėmėjams, ir ėmėme pinigus iš Volfos ir Viados, nes pasidavėme spaudimui.
Mes darėme ir įkvėpėme daug žmonių veikti, kūrėme kai kuriuos projektus net be pinigų. Mes laiku suorganizavome žmones ir kolegas aplink. Aš atidaviau savo 1k brendą (kurią prieš tai vystiau 7 metus) labdaros veiklai ir turėjau net pervadinti YouTube kanalą 1K į kitą pavadinimą, kad nebūtų interesų konflikto.
Darėme detalų ataskaitą, bet matyt čia per aukštus standartus keliame, kurių net nereikia. Čia kaip man vieną kartą pasakė vienas TV prodiuseris savo paskaitoje: Lietuvai nereikia rašyti įdomios ir geros komedijos, užkišk veidus į vieną laidą ir tegul jie daro kažką – pelnas ir ramybė tau ir kitiems, nebandyk per daug pakeisti čia.
Aš vis dar dirbu su Ukrainos reikalais – vis dar kur reikalinga mano kompetencija, bet dabar tai labai ribotas laikas: kelios valandos kokybiško darbo per savaitę. Vazineju į Ukrainą, nes mano senelis vis dar ten (90 metų jam bus po kelių savaičių – jau didelis. Vis dar darysiu informacinius projektus, demaskuosiu kažkiek melo ir propagandos – ką visada, kažkiek pakomentuosiu, kiek suprantu dalykus, kurie vyksta viešoje erdvėje.
Bet dabar mano fokusas mano profesijoje, aš manau darau savo darbą geriausiai šioje srityje – tai super arogantiška, ir daug kam nepatinka, bet jei nemąstai taip šioje komedijos profesijoje – nėra prasmės ten eiti; noriu būti geriausias, ir manau, esu, ir eisiu dar toliau.
Turime dar paruošti 2024 metų ataskaitą savo fondo, nes per 2024 gavome apie 200 tūkst. ir beveik visus išleidome dideliems projektams: pvz., užsisakėme iš Ukrainos gamintojų jų dronus, kas dabar geras laikas investuoti visą savo paramą ir pinigus būtent į Ukrainos gamintojus, taip matau ateitį. Ukrainos gamintojai turi dirbti, uždirbti ir kariauti. Karo pradžioje buvo viena specifika paramos, dabar kita.
Šiais metais gavome apie 30 ar 40 tūkst., nepaisant to, kad jokių rinkimų nedarėme – tai irgi visi pinigai keliauja panašiems projektams – kažkoks specifinis žvalgybinis skraidantis dalykas, arba ne žvalgybinis – o nesantis sprogmenis. Na ir viskas: daugiau aš tiesiog nepatempiu, matyt, čia tiek, kiek gali ištverti žmogus“, – rašė O.Šurajevas.