Liberalai I. Ruginienę apipylė nejaukiais klausimais: tik dėl to jūs čia ir esat, kad buvo tokia negarbinga praeitis

Parlamentarus ji bandys įtikinti antradienį palaikyti jos kandidatūrą ir suteikti pasitikėjimo mandatą.

Vidurdienį I.Ruginienė iškviesta į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją, vėliau nuskubėjo pas liberalus.

Su kitomis Seimo frakcijomis socialdemokratė susitiks kitos savaitės pradžioje.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen I.Ruginienei priminė, kad jai tapus ministre pirmininke atsakomybę ji jau prisiims ne tik už save, bet ir už kitus. 

Liberalų vedlė paprašė I.Ruginienės pateikti savo poziciją tiek dėl buvusios LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymo tapti premjere, tiek dėl ekspremjero Gintauto Palucko skandalų, tiek dėl „Nemuno aušros“ ir jo vadovo Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų.

„V.Blinkevičiūtė apsisprendė – visą laiką vertinau ir gerbiau apsisprendimo laisvę ir teisę.

Tai jeigu žmogus iš pradžių įsivertina, kad kandidatuoja į tam tikras pareigas, vėliau persigalvoja, turbūt kiekvienas ir mūsų turi teisę tą padaryti“, – diplomatiškai atsakė I.Ruginienė.

Tuo metu G.Palucką ji tikino visada vertinusi kaip vadovą, su kuriuo esą dirbo labai konstruktyviai. 

„Man, kaip ministrei, teko ne vieną klausimą su juo derinti, dirbti petys į petį, tai kaip vadovas jis tikrai buvo puikus, man buvo tikrai pakankamai konstruktyvu ir dalykiška su juo dirbti.

Tai, kad jis atsisakė pozicijos, manau, teigiamai vertinamas veiksmas, nes kai kada mes turime politikų, kurie nepaisant įvairių situacijų neprieina prie šito sprendimo ir laikosi įsikibę kėdės iki paskutinės minutės.

Taip su G.Palucku neatsitiko“, – vertino I.Ruginienė.

Galiausiai kandidatė pateikė savo vertinimą ir apie R.Žemaitaičio elgesį.

„Tikrai esu absoliučiai prieš bet kokį neapykantos kurstymą, esu už pagarbius santykius, ir, man atrodo, kitaip net nedemonstravau.

Net ir su jūsų partija, kuomet turėdavome visiškai skirtingas nuomones, kažkaip su šypsena stengdavomės pasikeisti argumentais.

Manau, kad pats žmogus turi pasidaryti atitinkamas išvadas, ir rinkėjai, matyt, tai įvertins“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Visgi V.Čmilytė-Nielsen patikslino, kad nuomonių išsikyrimas yra viena, demokratija – sveikintinas dalykas, tačiau neapykantos kurstymas jau yra visiškai kita.

„Nepalaikau neapykantos kurstymo“, – pakartojo I.Ruginienė.

Liberalų sąjūdžio lyderė taip pat jai replikavo, kad G.Paluckas vis dėlto ilgokai laikėsi įsikibęs savo kėdės, Seimo salėje kalbėjo gana agresyviai ir arogantiškai, atmetė visus priekaištus ir nesutiko atsakyti į klausimus.

„Ar jo veiksmus jau pradėjus lįsti istorijoms jūs vertinate kaip puikaus vadovo, politinio lyderio veiksmus?“ – tikslinosi V.Čmilytė-Nielsen.

„Tai yra du skirtingi dalykai. Tai yra darbas ir asmeniniai dalykai, kurie buvo vertinami ir aptarinėjami. Bet tai yra jau praeitis. 

Šiandien aš pas jus atėjau būtent kalbėti apie ateitį“, – atsakė I.Ruginienė.

Netrukus į diskusiją įsitraukė ir liberalas Eugenijus Gentvilas, nepagailėjęs kritikos ir pačiai kandidatei.

„Tik dėl to jūs čia ir esat, kad buvo tokia negarbinga praeitis, kurios išeigą nulėmė ne socialdmokratai, ne jūs, kaip ministrė, ne prezidentas, o galbūt teisėsauga arba pats G.Paluckas.

Mano klausimas – kaip jūs vertinate, kad socialdemokratai piršto nepajudino, kad pasakytų G.Paluckui: negalima šitaip?

Jūs visą laiką gynėte, įskaitant ir jus – neapsimeskite, kad čia galima ir privalu atskirti premjero funkcijas nuo politiko. Jūs nedarėte jokio skirtumo“, – rėžė parlamentaras.

Šie politiko pasvarstymai šypseną nuo I.Ruginienės veido netrukus pradangino.

„Man atrodo, kad faktas įvykęs – žmogus atsisakė pozicijos ir tą reikia palikti praeičiai. Sunku kai kuriuos dalykus vertinti, kai tu neturi detalių, bet kai detalės ryškėja, galbūt ir tas įvertinimas yra tikslingas“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Tiesa, E.Gentvilui ji priminė ir pačių liberalų praeitį.

„Eugenijau, jūs praeityje irgi įvairios patirties su partija turėjot – ir tai nereiškia, jūs visada pabrėždavot, kad pavienių asmenų pozicijos, likimai turbūt negali daryti įtakos kitiems žmonėms, kurie lieka partijoje.

Žinote, kas yra krizinė situacija, sudėtingi momentai. Man atrodo, ne kas geriau nei jūs galėtumėte tai suprasti“, – pabrėžė I.Ruginienė.

Savo ruožtu liberalas Vitalijus Gailius I.Ruginienės teiravosi, ar jos vizitai į teroristinę Rusiją iš tiesų apsiribojo tik Rusijos teritorija, o ne ir okupuota Ukrainos teritorija.

„Jeigu taip yra, reikėtų tą deklaruoti“, – patarė jis.

„Atvirai jums ir sakau – lankiausi paskutinį kartą 2018 metais, lankiau kapus, kaip eilinis gyventojas. Okupuotoje Ukrainos teritorijoje nesilankiau, bet Ukrainoje lankiausi – Kyjive“, – nurodė I.Ruginienė.

Simonas Kairys kandidatės į premjerus teiravosi ir apie švietimą. Pirmiausia – dėl jos pačios įgyto diplomo per dvejus metus, taip pat ir dėl laikinosios ministrės Ramintos Popovienės – mat prokuratūros tyrimas dėl 10-ies pridėtų taškų prie brandos egzaminų vis dar vyksta.

Ji pakartojo, kad jos turimas medicinos mokslų išsilavinimas ir miškininkystė yra socialinių miokslų kryptys, tad nemažai kreditų jai jau buvo užskaityti.

„Jeigu yra abejonės, jas, tikiuosi išsklaidžiau. Baigiau ne viena, jeigu baigčiau viena, galbūt būtų galima ir abejoti, bet baigė visa grupė lygiai tokiu pačiu būdu“, – aiškino I.Ruginienė.

Dėl kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimui ji teigė sutinkanti – esą tai nebuvo tobulas sprendimas, galbūt buvo galima paieškoti ir kitų kelių, bet problemą reikėjo spręsti čia ir dabar.

„Akivaizdu, kad kalbėsime rimčiau apie paaukštintos pažymių ar vidurkių kartelės mažinimą“, – nurodė socialdemokratė. 

I.Ruginienė taip pat tikino ir pati laukianti tyrimo išvadų – jas gavus esą bus galima galvoti, ką daryti toliau.

Viktoras Pranckietis dėmesį atkreipė ir į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamento paskelbtą Žmogaus teisių ataskaitą – joje išskirtinis dėmesys skirtas į koaliciją vėl kviečiamų „aušriečių“ lyderiui R.Žemaitaičiui, būtent dėl jo antisemitinės retorikos.

Jis teiravosi, kokią atsakomybę I.Ruginienė prisiims už Lietuvos apginamumą, jei mūsų šalyje pradės mažėti JAV pajėgos.

„Jeigu mūsų vertybės su jūsų partija sutaptų, tai būtų visai nebloga sąjunga koalicijoje. Bet yra kaip yra – matyt, vertybės gal nelabai sutampa. (...)

Matyt, kad reikia matyti ir bendresnį paveikslą – kad koalicija turi būti sudaryta, ir tų partnerių pasirinkimas yra toks, koks yra. Visuomenė išreiškė pasitikėjimą toms partijomis, kurios dabar yra Seime, dėl to koalicija ir formuojama.

Man labai svarbu tikslai, kurių siekiame, ir darbai“, – dėstė I.Ruginienė.

Anot jos, indikacijų, kad galėtų mažėti JAV parama Lietuvai, nėra, tad nereikėtų gąsdinti visuomenės.

Liberalas S.Gentvilas I.Ruginienei kirto ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, kuri taip pat gali atsidurti valdančiųjų gretose.

„Jūs mielai susitikinėjate, kavutę geriate su tais žmonėmis, prieš kuriuos Robertas Duchnevičius (Vilniaus rajono meras, – aut.past.) laimėjo su mūsų pagalba, mes, liberalai, irgi ėjome už jus Vilniaus rajone, ir jūs dabar juos tempiate į koaliciją“, – pastebėjo S.Gentvilas.

„Tikiuosi, kad kai kitą kartą mane pakviesit, galėsim apie darbus labiau pakalbėti, nes labiau mėgstu išgirsti ir jūsų tokį kritinį požiūrį, ir taisytis tuose darbuose, ieškoti sprendimų“, – atsakė I.Ruginienė.

Politikės teigimu, per visus aštuonis dabar jau praėjusios Vyriausybės darbo mėnesius nebuvo jokių ženklų, kad „mes galėtume eiti kažkokia netinkama linkme“.

„Vyriausybės programoje neparašyta prorusiška kryptis, Vyriausybės programoje neparašyti tie dalykai, apie kuriuos jūs šnekate. Visada deklaravome, kad tos politinės partijos, kurios nesutiks su tomis kryptimis, kurios yra išdėstytos pas mus, matyt, negalės prisijungti arba prisijungę turės laikytis tų krypčių“, – tvirtino I.Ruginienė.

Visgi V.Čmilytė-Nielsen replikavo, kad buvo balsavimų, kurie rodė „kitokią kryptį“ nei valstybinė.

„Ir tai yra faktai, tai nėra mūsų interpretacija – tą visi matė ir tą visi žino. Kaip suprantame, Vyriausybės programa dar nėra parašyta, dar neaišku, kokia bus koalicija, tai norime palinkėti jums bent jau laikyti kiek įmanoma vakarietišką kryptį, apsistačius tokiais partneriais, kokius, atrodo, jūs planuojate turėti“, – linkėjo liberalų lyderė.

Primename, kad ekspremjero G.Palucko kėdė jau netrukus gali turėti naują šeimininkę – ketvirtadienį ant Seimo stalo nugulė I.Ruginienės kandidatūra į ministres pirmininkes.

Tiesa, prezidentas G.Nausėda parlamentui jos kandidatūrą teikė gana neįprastomis sąlygomis – naujoji valdančioji koalicija dar net nėra suformuota, nepasirašyta ir nauja koalicinė sutartis.

Savo kalboje I.Ruginienė pabrėžė, kad didžiausią savo dėmesį skirs Lietuvos saugumui, ekonomikos augimui ir socialinei gerovei.

Ar I.Ruginienė praeis Seimo filtrą, paaiškės antradienį.