Beveik 70 tūkstančių eurų. Tiek valstybė turės sumokėti už neteisėtus teisėsaugos pareigūnų veiksmus prieš niekuo nenusikaltusį buvusį valstybinės įmonės „Kauno regiono keliai“ vadovą Vidmantą Lisauską.

Bet vyriškio gyvenimas buvo suniokotas. V.Lisausko baudžiamasis persekiojimas truko septynerius metus, trejus metus prokurorai jį buvo atskyrę nuo sūnaus.

Garbaus amžiaus vyriškis prarado ne tik darbą – nuo įtampos ir išgyvenimų pašlijo jo sveikata.

Priteisęs nepagrįstai persekiotam vyriškiui kone 70 tūkstančių eurų Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad jokie pinigai jau nebesugrąžins V.Lisauskui sugadintos reputacijos ir sveikatos.

[[ge:lrytas:lrytas:39057905]]

Įstatymą pamynę prokurorai liks nenubausti, o už jų padarytus neteisėtus veiksmus sumokės visi mokesčių mokėtojai.

Suimtas darbo vietoje

Ši istorija prasidėjo 2015 metų liepą, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo slapta stebėti valstybinės įmonės direktorių.

[[ge:lrytas:lrytas:39051502]][[ge:lrytas:lrytas:39028927]][[ge:lrytas:lrytas:1365029]][[ge:lrytas:lrytas:1364548]]

Kaip vėliau nustatė teismas, teikimas sankcionuoti slaptą sekimą buvo pagrįstas ne faktais, o prielaidomis, kad V.Lisauskas padės savo sūnaus Audriaus Lisausko vadovaujamai bendrovei „Tauro ženklas“ už gerokai didesnę nei rinkos kaina laimėti dviračių tako tiesimo Dotnuvoje viešuosius pirkimus.

Valdininko sūnus konkursą laimėjo, tačiau paaiškėjo, kad viskas vyko skaidriai, buvo pasiūlyta mažiausia kaina, o ir tėvas niekaip neprisidėjo prie šio laimėjimo. Nepaisant to, V.Lisauskas ir toliau buvo sekamas.

Agentai per vieną pokalbį išgirdo „Kauno regiono kelių“ direktoriaus savo pavaldiniui pasakytą frazę, kad reikia vaikį pašefuoti. Nors po šio žodžio buvo išsakytas prašymas sūnaus įmonei išnuomoti ekskavatorių, tyrėjai į tai nesigilino. Buvo suprasta, kad tokiu būdu duodamas nurodymas nemokamai „Tauro ženklui“ pasinaudoti valstybinės įmonės ekskavatoriumi ir kita technika.

Po šių darbo kabinete ištartų ir STT užfiksuotų žodžių 2016 metų gegužę V.Lisauskas buvo sulaikytas darbo vietoje ir dviem paroms uždarytas į areštinę. Belangėje atsidūrė ir jo sūnus Audrius, taip pat dar keli bendrovės „Kauno regiono keliai“ darbuotojai.

Apie valdininko sulaikymą buvo pranešta visoms žiniasklaidos priemonėms, iš teismo vedamus tėvą ir sūnų filmavo televizijos kameros. V.Lisausko sulaikymo operaciją komentavo tuometis Kauno apygardos prokuratūros vadovas Darius Valkavičius. Jis pareiškė, kad buvo padaryta žala valstybei.

[[ge:lrytas:lrytas:39086439]]

„21 metus vadovavau „Kauno regiono keliams“ ir niekada neturėjau jokių nuobaudų, viską dariau valstybės labui, todėl buvo skaudu išgirsti, kad savo poelgiu diskreditavau valstybę ir padariau jai žalą“, – prisipažino V.Lisauskas.

Treji metai be sūnaus

Vėliau prokurorai nesugebėjo įrodyti nė vieno kaltinimo ir net neturėjo argumentų ilgesniam laikui nušalinti direktorių nuo pareigų, tačiau nusprendė kitaip sužlugdyti jo karjerą – uždraudė lankytis „Kauno regiono kelių“ centrinėje būstinėje ir padaliniuose.

„Savaime suprantama, kad negalėdamas lankytis darbovietėje aš negalėjau dirbti ir įmonės vadovu. Todėl man neliko nieko kita kaip prašytis, kad savo noru būčiau atleistas iš darbo“, – kalbėjo V.Lisauskas.

Tačiau didžiausią smūgį valdininkas pajuto sužinojęs, kad neturi teisės bendrauti su sūnumi. Net trejus metus, kol Kauno apygardos teismas nepanaikino šio draudimo, V.Lisauskas buvo atskirtas nuo artimo žmogaus.

„Tai buvo labiausiai žeidžiantis draudimas. Jie net nesvarstė, kad tai mano šeima“, – sunkiai atsiduso buvęs įtariamasis.

Išteisintas, bet pažemintas

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Laimonas Petreikis surašė ilgą kaltinamąjį aktą, kuriame buvo cituojamos STT įrašytos V.Lisausko pokalbių su pavaldiniais ir sūnumi ištraukos.

[[ge:lrytas:lrytas:39075493]]

Tačiau tos pokalbių vietos, kurios akivaizdžiai paneigia kaltinimą, nes kalbama apie galimybę išnuomoti techniką, buvo subtiliai paslėptos.

Po ilgo teismo proceso tik 2021 m. liepą Kauno apygardos teismas V.Lisauską visiškai išteisino pripažinęs, kad nepadaryta jokia nusikalstama veika. Subliūško ir pagrindinis kaltinimas, esą direktorius savo pavaldiniams nurodė leisti sūnaus bendrovei nemokamai pasinaudoti ekskavatoriumi ir taip valstybei buvo padarytas 2 tūkstančių eurų nuostolis.

Teismo posėdžių metu paaiškėjo, jog nėra jokių įrodymų, kad V.Lisauskas būtų davęs panašius nurodymus. Nuodugniai perklausius visus STT įrašytus pokalbius, o ne kaltinamajame akte pateiktus fragmentus buvo nustatyta, kad buvo kalbama tik apie tai, ar galima techniką išnuomoti.

Beje, net tarpusavyje bendravę V.Lisausko pavaldiniai stebėjosi, kaip čia viršininkas nepasinaudoja tarnybine padėtimi ir nepadeda sūnui.

Nors nebuvo jokių V.Lisausko kaltės įrodymų, tuometis Kauno apygardos prokuratūros vadovas D.Valkavičius pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodį išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Visiškai išteisintas buvo ir buvusio direktoriaus sūnus.

Galutinai procesas baigėsi tik 2023 m. kovą, kai kasacinis teismas atsisakė priimti prokuratūros skundą.

Kam ligoninė, kam – karjera

Nors po ilgos teisinės kovos tėvui ir sūnui pavyko laimėti, jų abiejų gyvenimas buvo suniokotas.

[[ge:lrytas:lrytas:39086443]]

Iki bylos iškėlimo pelningai dirbusi A.Lisausko bendrovė „Tauro ženklas“ buvo priversta bankrutuoti. Prokurorai buvo areštavę visą šios įmonės turtą, įšaldę bankų sąskaitas, paėmę buhalterinius dokumentus ir kompiuterius.

O formaliai savo noru iš „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pareigų priverstas pasitraukti V.Lisauskas daugiau nesusirado jokio darbo, nes niekas nenorėjo priimti kaltinamojo statusą turinčio specialisto. Pašlijo ir vyriškio sveikata – jam buvo diagnozuotos sunkios ligos, ilgai teko gydytis ligoninėje.

O prokuroras L.Petreikis padarė karjerą – tapo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiuoju prokuroru.

D.Valkavičius neteko Kauno apygardos prokuratūros vadovo posto, tačiau tik dėl to, kad įstatymai neleido jam trečią kadenciją iš eilės eiti tų pačių pareigų. Vis dėlto jis pradėjo dirbti prestižinio Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru.

Konstatavo pažeidimus

Praėjus metams po galutinio išteisinimo V.Lisauskas ryžosi dar vienam teismų maratonui – pateikė ieškinį prieš valstybę.

Daugelį metų aukštas pareigas įvairiose valstybinėse įmonėse ėjęs buvęs valdininkas ieškinyje teigė, kad buvo sužlugdytas ir kaip profesionalas, ir kaip žmogus: neteko darbo, reputacijos, šeimos gyvenimo, patyrė milžinišką stresą.

Praėjusių metų pabaigoje bylą išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad per ikiteisminį tyrimą teisėsaugos pareigūnai padarė daugybę pažeidimų. Nors teismas pabrėžė, kad tyrėjai turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, byla teismui buvo perduota nepagrįstai.

„Prokurorui, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, iš ikiteisminio tyrimo surinktų įrodymų turėjo būti aišku, kad tie duomenys nepatvirtina V.Lisauskui pateiktų kaltinimų. Teismo vertinimu, pasirinktas tik kaltinančių duomenų aprašymas kaltinamajame akte neatitinka atidaus, rūpestingo, profesionalaus elgesio standarto“, – teigiama Vilniaus apylinkės teismo sprendime.

Be to, teismas pripažino, kad skųsdami išteisinamąjį nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka prokurorai taip pat elgėsi neteisėtai. O draudimą net trejus metus bendrauti su sūnumi teismas įvertino kaip pamatinių žmogaus teisių pažeidimą.

Dėl visų šių pažeidimų Vilniaus apylinkės teismas V.Lisauskui iš valstybės priteisė 50 tūkstančių eurų.

Išmoka tik padidėjo

Tokiomis teismo išvadomis likę nepatenkinti Generalinės prokuratūros ir STT vadovai sprendimą V.Lisauskui priteisti 50 tūkstančių eurų apskundė. Jie tvirtino, kad jokie pinigai ieškovui nepriklauso, o prokurorai esą dirbo profesionaliai ir rūpestingai.

Tačiau šie skundai teisėsaugai atsisuko bumerangu – neseniai skundus išnagrinėjusi Ramunės Čeknienės vadovaujama Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija ne tik nesumažino sumos, kurią valstybė turi sumokėti V.Lisauskui, bet ją dar ir padidino. Jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės iš visų mokesčių mokėtojų kišenės buvusiam valstybinės įmonės direktoriui reikės sumokėti beveik 70 tūkstančių eurų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, jau ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalėjo bylą nutraukti, tačiau, užuot tai padaręs, jis bylą perdavė teismui ir nepagrįstai skundė išteisinamąjį nuosprendį, taip tik dar labiau prailgindamas V.Lisauskui netikrumo ir teisinio neapibrėžtumo jausmą.

Teisėjų kolegija ypač pabrėžė, kad V.Lisauskui buvo padaryta didžiulė moralinė skriauda, todėl priteistą 30 tūkstančių eurų sumą už neturtinę žalą padidino iki 41 tūkstančio.

„Ilgalaikis netikrumo jausmas ir stresas, įtampa darė neigiamą įtaką V.Lisausko sveikatai ir mažino sveikimo galimybę. Ieškovas apie trejus metus negalėjo bendrauti su savo sūnumi, todėl nepagrįstai buvo sumenkintos jo galimybės bendrauti su artimu šeimos nariu, buvo pakenkta jo šeimos gerovei ir šeiminiams santykiams.

Be to, ieškovo garbė, orumas ir reputacija buvo iš esmės nepataisomai pažeisti, nes ieškovas dėl amžiaus ir sveikatos būklės vargu ar beturės realias galimybes reabilituotis visuomenės akyse ir atstatyti savivertę sau pačiam“, – teigiama Panevėžio apygardos teismo sprendime.

Skambios bylos atomazgoje – suniokotas gyvenimas: lydėjo net ir draudimas bendrauti su sūnumi (2)