Rudenį suformuota valdžia neišdirbo nė metų, tad situacija – nepavydėtina, tačiau, sako šalies vadovas, dabar alternatyvų jau nebebuvo.
„Laikiau tai (koaliciją su „Nemuno aušra“, – Lrytas) klaida, kurios galima buvo išvengti, tada ir pasirinkimo opcijų buvo kur kas daugiau. Dabar tai, laikyčiau, tebėra klaida, tačiau jau sunkiai išvengiama, nes alternatyvų praktiškai nebematau“, – sakė prezidentas.
Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ G.Nausėda išdėstė savo poziciją tiek dėl esamų ir būsimų ministrų, tiek dėl apskritai susidariusios politinės situacijos – prezidentas žada priimti ir jam skirtą peticiją dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Iš G. Nausėdos lūpų – kritika valstiečiams ir „aušriečių“ pateisinimas
Sako, kad dvigubų standartų netaikys
Paskutines dienas savo poste skaičiuojantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra užsiminęs, kad Prezidentūra buvo labai svarbus naujosios koalicijos dėliotojas – esą jam paliepus socialdemokratų verdiktas galėjo būti ir kitoks. Visgi, aiškino šalies vadovas, jo įtaką S.Skvernelis šiuo atveju kiek pervertina.
„Man malonu girdėti, kad Seimo pirmininkas taip aukštai vertina mūsų dalyvavimą šituose procesuose.
Taip, neneigsiu, kad mes šituos procesus atidžiai stebime ir stengiamės diskutuoti su politinio lauko dalyviais, tačiau tas emocinis krūvis, apie kurį kalbėjo partijos laikinasis pirmininkas, ponas M.Sinkevičius, konkrečiai jau siedamas tam tikras partijos nuotaikas su netgi ne tiek demokratų partija, kiek su ponu S.Skverneliu asmeniškai, jis buvo, jo negali neigti, ir dėl to socialdemokratai priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė.
Susiję straipsniai
Gyvenimo šitas sprendimas jiems smarkiai nepalengvino, susiaurino pasirinkimo galimybes, ir dėl to galbūt paskutinėmis dienomis ir valstiečių žaliųjų sąjunga kėlė tokius aukštus reikalavimus, žinodama, kad nelabai yra ką pasirinkti.
Bet taip atsitiko, ir šiandien mes turime tokią koaliciją, kokią turime. Taip kad mūsų vaidmuo, švelniai tariant, čia yra pervertinamas iš pono S.Skvernelio pusės“, – atsakė G.Nausėda.
Dar rudenį prezidentas išskirtines sąlygas padiktavo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ – sutiko palaiminti tik nepartinius jų kandidatus į ministrus. Nors kiek anksčiau G.Nausėda koalicijos su „aušriečiais“ klaida jau nebevadino, tokio principo jis žada laikytis ir toliau.
„Man atrodo, kad visi dalyviai jau labai aiškiai suprato, kad šitas principas toliau bus taikomas, ir dabar ieško, kaip galėtų elgtis tokioje esančioje konkrečioje situacijoje, ir tikiu, kad ieškos konstruktyvių sprendimų, kurie neištęs proceso arba nepadarys proceso labai komplikuotu“, – svarstė šalies vadovas.
Paklaustas ir dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, kurie Seime yra prisijungę prie valstiečių, G.Nausėda leido suprasti, kad čia jo pozicijos – švelnesnės. Tiesa, šios partijos lyderis Waldemaras Tomaszewskis yra kalbėjęs apie tai, kad Lietuvai su Baltarusija reikia palaikyti glaudesnius ryšius, o galbūt Lietuva net išprovokavo karą Ukrainoje, kai solidarizavosi su demokratine Baltarusija.
„Pono W.Tomaszewskio asmeninės pažiūros yra tokios, kokios yra, ir aš, tiesą sakant, su jomis visiškai nesutinku. Bet, tiesą sakant, pono W.Tomaszewskio partija, jeigu manęs atmintis neapgauna, veikė pono S.Skvernelio Vyriausybėje ir buvo laikoma gana patikima partnere, o ponia R.Tamašunienė, kuri buvo vidaus reikalų ministrė, mano akimis žiūrint, kadangi tai buvo mano pirmoji kadencija, buvo viena iš geresnių ir konstruktyvesnių ministrių, kuri niekaip savęs nesijautė įsipareigojusi pono W.Tomaszewskio asmeninėms nuotaikoms ar nuomonėms.
Taip, buvo ir kitas ministras, ponas J.Narkevičius, ir čia turbūt pono W.Tomaszewskio pozicija suvaidino nemažą vaidmenį, kad jis atkakliai neatsistatydintų, tuo užsibraukė savo galimybes tapti ministru ateityje bent artimiausiais metais, tad tai nėra kažkas naujo, kas dabar atsitinka – Lenkų rinkimų akcija dalyvavo ir ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje, dabar jiems pažadėtas vienas ministro postas – tikiu, kad į šį postą jie pasiūlys tokį kandidatą, kuriam nereikės pasakyti ne, ir pasakyti, kad atsiprašau, bet jūs tiesiog į šią poziciją netinkate“, – kalbėjo G.Nausėda.
Pasak prezidento, būtent R.Tamašunienė galėtų būti nebloga teisingumo ministre.
„Aš neatmesčiau tokios galimybės“, – nurodė G.Nausėda.
Sklinda kalbos ir apie tai, kad ekonomikos ir inovacijų ministru galėtų tapti valstietis Valius Ąžuolas. Ar dėl itin kontroversiškų pareiškimų praeityje prezidentas jam užvertų Vyriausybės duris?
„Nereikėtų turbūt taikyti dvigubų standartų ir sakyti, kad štai, pono R.Žemaitaičio partijai taikomos raudonos linijos, tuo tarpu kiti daro arba pasisako netgi dar radikaliau, bet mes kažkodėl to nematome.
Iš mano pusės, kaip prezidento pusės, neturėčiau braižyti skirtingų kokybinių reikalavimų kandidatams į ministrus“, – sakė jis, pridūręs, kad ministrų kabineto formavimo procese apskritai dalyvaus aktyviai.
Kurių ministrų laukia rimčiausi pokalbiai?
G.Nausėda pabrėžė, kad ketina iš naujo susitikti su kiekvienu ministru, nepriklausomai nuo to, ar ministru asmuo jau buvo, ar į pareigas siūlomas naujai.
„Nes situacija sparčiai keičiasi, šiandien turime kitokią politinę situaciją nei turėjome prieš keletą mėnesių, ir toks susitikimas yra tiesiog būtinas, kad labai aiškiai žinotume ministrų viziją“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Ir tie pokalbiai nebus notariniai pokalbiai, kuomet aš jau pasiruošęs atspaudą dėsiu iš karto ant ministrų kandidatūros. Tai bus pakankamai turiningi ir, tikiuosi, naudingi pokalbiai“, – pridūrė G.Nausėda.
Tiesa, šalies vadovas anksčiau yra sakęs, kad net demokratams ir nebūnant koalicijoje energetikos ministru galėtų likti Žygimantas Vaičiūnas. Tokios nuomonės jis laikosi ir dabar, bet tikina, kad dirbtinai jo pareigose išlaikyti nesistengs.
Pasak G.Nausėdos, energetikos ministerija yra nepaprastai svarbi ministerija, kuri yra dar vienas nacionalinio saugumo ramstis.
„Tai yra nacionalinio saugumo ministras, jeigu taip norite, galiu pasakyti“, – apibūdino prezidentas.
Ž.Vaičiūnas, pasak jo, visą laiką pasižymėjo tuo, kad buvo labai konkrečiai orientuotas į savo, kaip ministro, darbotvarkę, ir mažiau orientuotas į politines peripetijas. Esą niekas negalėtų įtarti, kad jis būtų labai angažuotas vienai ar kitai partijai.
„Todėl kaip toks technokratinis ministras, kuris turi ir sektoriaus pagarbą, ir ilgalaikę patirtį, jis galėtų būti rimtas kandidatas į ministro poziciją.
Ar aš kažkokiu būdu mėginsiu dirbtinai jį įsprausti į kitą Vyriausybės sudėtį – tikrai to nebus, bet kaip kandidatas jis yra vienas iš tinkamesnių ir tokių, sakyčiau, geriausių pasirinkimų“, – pažymėjo G.Nausėda.
Tuo metu rimtų klausimų jis turės kultūros ministrui Šarūnui Biručiui.
„Ministrui Š.Biručiui turiu priekaištų. Norėjosi ir didesnio aktyvumo, norėjosi ir labai aiškios vizijos dėl Lietuvos kultūros sezono organizavimo, kurio vienas labai sėkmingai įvyko Prancūzijoje, bet mes turime labai gražių planų ir dėl kultūros sezono Italijoje, Vokietijoje.
Visam tam Kultūros ministerija turi skirti deramą dėmesį. Ją reikia ne stumti, o ji pati turi kelti idėjas ir jas įgyvendinti. To nebuvo, ir manau, į visa tai mes turėsime atsižvelgti, kuomet formuosime naująją Vyriausybę“, – aiškino prezidentas.
O štai galima premjerė Inga Ruginienė, jo teigimu, yra žingeidus, greitai besimokantis ir ambicingas žmogus.
„Kuris nori nuveikti, nori veikti sėkmingai, o nenori pasitreniruoti čia keletą mėnesių ir išeiti.
Kokį vaidmenį ponia I.Ruginienė vaidina socialdemokratų partijoje, aš tikrai nesiimsiu vertinti, tai ne mano reikalas, bet aš manau, kad ji įgyja vis daugiau svorio šioje partijoje dėl labai paprastos priežasties – nuo jos veiklos sėkmės priklausys ir partijos sėkmė, partijos reitingai, įvaizdis, tai partija yra suinteresuota investuoti į ją“, – svarstė šalies vadovas.
G.Nausėdos pasiteirauta ir to, kaip jis reaguoja į antradienį rengiamą mitingą „Gėdos diena“, nukreiptą prieš naująją koaliciją.
Prezidentas leido suprasti, kad Prezidentūrai rengiamą peticiją jis tikrai priims – mat visuomenės aktyvumas yra visada svarbus ir sveikintinas.
„Taip, mes pagarbiai priimsime tą peticiją, kuri bus pateikta. 70 tūkstančių, ar 50 tūkstančių, ar 30 tūkstančių žmonių nuomonė yra svarbi, todėl manau, kad tikrai atrasiu laiko susitikti su peticiją atnešusiais žmonėmis, pasikalbėti ir tiesiog išgirsti ir jų nuomonę, kaip jie įsivaizduoja šiandienos politinę situaciją“, – sakė prezidentas.