Taip jis reaguoja į susidariusią situaciją dėl Seimo pirmininko kėdės – panašu, kad du įtakingi socialdemokratai – Juozas Olekas ir Rasa Budbergytė – nusiteikę rimtai dėl jos pakonkuruoti.
Ką LSDP deleguos į šią poziciją, paaiškės ketvirtadienio vakarą, po partijos prezidiumo posėdžio. Visgi A.Mazuronis neatmeta, kad Seimo pirmininko istorijoje dar gali atsirasti ir kitų įdomių intrigų.
Įvardijo, dėl ko pats lažintųsi
Naujos koalicijos pasirašymo akimirkos: sutartyje – ne viena naujovė
Nors po koalicinės sutarties pasirašymo buvo akivaizdu, kad socialdemokratai į Seimo vadovus deleguos būtent J.Oleką, panašu, kad visi taškai ant i čia dar nesudėti. Šią savaitę paaiškėjo, kad šios kėdės norėtų ir kita socialdemokratė – R.Budbergytė.
„Taip, o kodėl ne? Aš turiu pakankamai patirties ir manau, kad galėčiau prisiimti tą atsakomybę“, – Eltai sakė įtakinga politikė.
Tokios vidinės tarpusavio kovos jau neliko nepastebėtos ir viešojoje erdvėje.
Paklaustas, kas iš tiesų, jo manymu, šiuo metu vyksta socialdemokratų partijos stovykloje, A.Mazuronis žodžių į vatą nevyniojo – situaciją apibūdino kaip tragikomišką.
Susiję straipsniai
„Susėda, pasipyksta, kažką susitaria, pasirašo su koalicijos partneriais, kaip ir pradeda įgyvendinti, tada atsibunda, kad blogai pasirašė, kažką persirašinėti pradeda.
Pasakoja, kad tie, kam rūpi postai, išspirti iš koalicijos, pasiliko tik tie, kuriems rūpi darbai, bet, kaip matome, turbūt ne nuo darbų pradeda, o nuo postų, ir ne su išorės partneriais koalicijoje, o viduje, tarp savęs“, – dėstė buvęs Seimo narys.
Pasak A.Mazuronio, bet kam, kas nors šiek tiek domisi politiniais procesais, „turėtų būti akivaizdu“, kas čia dedasi.
„Būtent tai, kas vyko turbūt nuo pat rinkimų. (...) Vilija Blinkevičiūtė iš tikrųjų atvedė socdemus į pergalę, kaip ir turėjo teisę pradėti vadovauti visam paradui iš socialdemokratų pusės, tačiau kai G.Paluckas buvo pašalintas, mes stebėjome partijos viduje jau tokią daug ryškesnę kovą tarp dviejų didesnių flangų – tai buvęs V.Blinkevičiūtės, G.Palucko ir visos tos pulkos, ir tų senųjų socialdemokratų, jeigu taip galima vadinti, prie kurių, mano nuomone, šliejasi ir dabartinis laikinasis pirmininkas M.Sinkevičius, regionų politikai, tai tokią dviejų flangų kovą matėme, pasistumdymą.
Ir akivaizdu, kad tai, kas atsitiko dabar, matyt, kol vyko ta koalicinė dėlionė ir koalicinės derybos, J.Oleko ir tų senųjų socialdemokratų flangas, pasinaudodami savo patirtimi ir ryšiais tarp kitų koalicijos partnerių, visgi sugebėjo formuluotę su J.Oleko pavarde įtaisyti, bent jau priede prie sutarties.
Tuo tarpu tie jaunieji ar senieji V.Blinkevičiūtės, R.Budbergytės ir G.Palucko visa kompanija buvo apeiti ant posūkio, tačiau išsimiegojo ryte, paskaitė, kas ten toje koalicijos sutartyje galų gale parašyta, pamatė, kad parašyta ne visiškai tai, ko tikėjosi ir kaip jie mato tą perspektyvą tokių pozicijų dalinimosi, ir prasidėjo tai, ką mes šiandien matome“, – kalbėjo buvęs „darbietis“, pridūręs, kad jam pačiam tai panašų į visišką nesusipratimą partijos viduje.
„Visiškas nesusikalbėjimas ir visiška tragikomedija, matant vidinį chaosą ir bardaką“, – apibūdino A.Mazuronis.
Visgi, kalbėjo buvęs parlamentaras, tai kartu verčia ir nerimauti, ką darys socialdemokratai, kai reikės priimti rimtus ir valstybės gyvenimui svarbius sprendimus, o ne tik dalintis pozicijas.
Todėl, jo manymu, akivaizdu, kad šios valdančiosios koalicijos ir apskritai pačių socialdemokratų ateityje laukia labai dideli ir rimti iššūkiai.
„Tiek susiję su viešuoju valdymu, tiek su įvairiausiais komunikacijos ir išorės klausimais, kurie, mano nuomone, jiems bus labai sunkiai pakeliami“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Tiesa, buvęs Seimo narys tikino turintis informacijos, kad tam tikros įtampos tarp J.Oleko ir R.Budbergytės būtent dėl Seimo pirmininko posto ore tvyro jau praktiškai nuo savaitgalio.
„Visa socialdemokratų viršūnėlė šnekėjo apie tai, kad J.Olekui nebus taip lengva su R.Budbergyte, kaip jis turbūt įsivaizduoja.
Tai, kas čia prasprogo, tas pūlinys – aš galvojau, kad jie viduje šiek tiek suvaldys tą visą situaciją ir neleis taip į išorę išsprogti viskam, ir atrodyti taip šiek tiek kvailokai tame kontekste, kad jau yra pasirašyti dokumentai ir staiga vėl pradeda diskusiją, ir pradeda ją, beje, ne viduje, o išorėje“, – svarstė A.Mazuronis.
Pasak buvusio politiko, gali būti, kad V.Blinkevičiūtės ir G.Palucko flangas socialdemokratų vadovybėje turi didesnį svertą – tą esą buvo galima matyti ir skiriant kandidatę į ministrus pirmininkus.
„Nepaisant to, kad paskutiniame socialdemokratų prezidiume, kiek man teko neoficialiais šaltiniais girdėti, buvo diskutuojama tik J.Oleko pavardė. Žinoma, pritarimo nebuvo, bet tokios diskusijos buvo“, – kalbėjo A.Mazuronis, vis dėlto neatmesdamas varianto, kad R.Budbergytė gali nušluostyti J.Olekui nosį.
Tačiau, sakė jis, savo paties asmeninius pinigus vis tiek „statytų“ už J.Oleką.
„Dėl daugelio priežasčių, bet visų pirma manau, kad jo gebėjimas šnekėti, tartis, ir savybės kaip diplomato net ir dabar, šiuo metu, bendrauti tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicijos atstovais, yra ženkliai aukštesniame kokybiniame lygmenyje, nei kad, su visa pagarba, ponios R.Budbergytės. Tai aš asmeninius pinigus statyčiau už J.Oleką“, – svarstė A.Mazuronis.
Intriga dėl... S.Skvernelio?
A.Mazuronis taip pat priminė ir Seimo pirmininko skyrimo procese esantį vieną kabliuką.
„Žinote, kas čia labai įdomu šitoje istorijoje, ko nėra ministro pirmininko skyrimo istorijoje? Tai, kad balsavimas dėl Seimo pirmininko yra slaptas, o tai iš esmės keičia situaciją.
Ir kaip ten toje LSDP frakcijoje tarp 52 narių esant tokiai tragikomiškai ir juokingai situacijai pasiskirstys tie balsai – gali būti labai įdomu, ir rezultatai tikrai gali būti sunkiai nuspėjami“, – prognozavo A.Mazuronis.
Buvusio parlamentaro ir „darbiečio“ teigimu, čia netgi galėtų nustebinti ir dabartinis Seimo vadovas, paskutines dienas poste skaičiuojantis Saulius Skvernelis. Ar jis galėtų sugalvoti neatsistatydinti?
„S.Skvernelis man atrodo, neturėtų taip lengvai pasiduoti, ypač turint omenyje naujos valdančiosios koalicijos situacijos trapumą, ir bandyti pasinaudoti tuo, jis tikrai kaip stiprus politikas ir stiprus lyderis turėtų tą padaryti.
Aš jo vietoje tikrai bandyčiau žaisti įvairiausius variantus ir žaidimus, matydamas tą tokią ypatingai trapią ir galinčią labai lengvai subliūkšti situaciją, nes priešingu atveju jis nebūtų politikas.
Politikos procesų žavesys ir yra tame, kad dažnu atveju laimi ne tas, kas gudriausias ar teisingiausias, o tas, kuris geriausiai moka žaisti politinius žaidimus.
Aš jums galėčiau papasakoti, kaip aš Seimo vicepirmininku praeitoje kadencijoje tapau, būdamas mažiausios frakcijos atstovu, tai tris atskiras laidas galėtumėte padaryti“, – juokėsi A.Mazuronis, paragindamas S.Skvernelį politinę padangę padaryti „daug margesnę“.
Socialdemokratams dar diskutuojant dėl naujojo Seimo vadovo kandidatūros, laikinasis politinės jėgos pirmininkas M.Sinkevičius sakė, kad galutinis sprendimas bus priimtas ketvirtadienio partijos prezidiumo posėdyje.
LSDP trečiadienio pavakarę šį klausimą aptarė ir partijos valdyboje.
M.Sinkevičius tikino, kad prezidiume palaikys tą kandidatą į Seimo vadovus, kuris bus labiausiai pasiryžęs įgyvendinti partijos programą.
„Aš kol kas to klausimo nesprendžiu – aš kitaip klausimą formuluočiau dėl balsavimo ir palaikymo motyvų.
Aš noriu, kad Seimo pirmininkas atlieptų mūsų valstybės interesus, mūsų partijos interesus ir man nelabai svarbu – Juozas, Rasa, Antanas ar Marytė, man svarbu, kad tas žmogus tinkamai reprezentuotų valstybę, tinkamai atstovautų partiją ir keltų sau ambicingus tikslus mūsų rinkiminės programos įgyvendinimui“, – teigė M.Sinkevičius.
„Tas, kuris deklaruos tokį norą, tokią ambiciją ne būti, o veikti, tas ir sulauks mano palaikymo“, – pridūrė jis.
Seimo statute nustatyta, kad parlamento vadovas renkamas slaptu balsavimu Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui. Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas gali siūlyti raštišku pareiškimu ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių (15 parlamentarų).
Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.