„Opcijų yra įvairių, bet turi būti pagrindinė sąlyga – taikos susitarimas arba bent jau ugnies nutraukimas“, – LRT radijui teigė R. Vaikšnoras.
„Jeigu po taikos susitarimo ar bent jau ugnies nutraukimo būtų priimti sprendimai eiti ir padėti, tai turbūt pagrindiniai ir būtų momentai, kad padėtume ukrainiečių kariuomenę atstatyti“, – taip pat akcentavo jis.
Kariuomenės vadas akcentuoja, kad šioje sudėtingoje situacijoje bet kokia pagalba Ukrainai yra būtina.
„Europos saugumas yra mūsų rankose. Mes visą laiką galime stručio pozą paimti ir apsimesti, kad niekas nevyksta. Bet turbūt mes, lietuviai, geriausiai žinome, kas gali atsitikti, kai mūsų neriame niekas arba esame be draugų“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kaip skelbta anksčiau, Vakarai jau kurį laiką diskutuoja apie galimą Europos šalių karių siuntimą į Ukrainą. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė jog kol kas ankstyva pasakyti, ar tarp „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių pajėgų bus ir Lietuvos kariai. Vis tik, šalies vadovo teigimu, Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.
Tuo metu laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad Lietuva yra pasiruošusi siųsti pajėgas į Ukrainą, jei karą sukėlusi Rusija nutrauks ugnį, o sąjungininkai susitars dėl pastarosiomis dienomis žadamų saugumo garantijų Kyjivui.
Savo ruožtu premjere paskirta socialdemokratė Inga Ruginienė sako dar neturinti aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą. Tiesa, ji pažymi, jog Lietuvos pagalba Kyjivui neabejotinai yra labai svarbi.