72 metų neįgali klaipėdietė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje: valstybė ryžosi iš jos atimti du butus, iš vieno jų moteris jau iškeldinta. Bet padedama advokato pensininkė dar bando prisiteisti didžiulę kompensaciją.

Bėdos Margaritą Makarčevą užgulė dėl to, kad išgyvenusi dvidešimt metų su gyvenimo draugu ji neįregistravo santuokos. Moters viltis buvo Partnerystės įstatymas, tačiau jis vis dar nepriimtas.

Klaipėdietė teisybę mėgino surasti teismuose. Per dvylika metų jos bylas nagrinėjo apie pusšimtį teisėjų, tačiau bendras poros gyvenimas nebuvo prilygintas šeimai.

Ši istorija žinoma ir Europos žmogaus teisių teismui. Po M.Makarčevos skundo jis buvo įpareigojęs Lietuvos valstybę susitarti su nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusia moterimi, tačiau tai nebuvo padaryta.

[[ge:lrytas:lrytas:39264534]]

Per ilgus bylinėjimosi metus moteris patyrė daugybę išgyvenimų, visiškai prarado sveikatą. Neseniai ji kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš valstybės prašo priteisti pusę milijono eurų.

Teismas ieškinį priėmė. Vyriausybė iki rugsėjo 1 dienos įpareigota pateikti atsiliepimą į moters skundą.

[[ge:lrytas:lrytas:38453774]][[ge:lrytas:lrytas:38521782]][[ge:lrytas:lrytas:38856560]][[ge:lrytas:lrytas:38871095]]

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas M.Makarčevos atskirasis skundas dėl valstybei išduoto palikimo paveldėjimo fakto nustatymo.

Jei būtų priimta moteriai palanki nutartis, teismų karuselė suktųsi iš naujo. Priešingu atveju sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam teismui.

Nesureikšmino santuokos

Dvidešimt metų su Jurijumi Belozorovu gyvenusi M.Makarčeva nebuvo įforminusi oficialios santuokos, nors nekart ketino tai daryti.

Kai pora jau buvo besvarstanti keliauti į metrikacijos skyrių, moterį ištiko insultas, kiek vėliau mirė jos motina, sirgo sugyventinis, planus atitolino butų remontas. Jiems neatrodė, kad oficiali santuoka ką nors pakeistų, todėl ir nesivertė per galvą.

Pora gyveno įprastą šeimos gyvenimą, planavo vietoj dviejų senų butų įsigyti vieną modernesnį ir patogesnį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, susitiko su nekilnojamojo turto agentūros vadybininku, išsirinko naują būstą, sudarė sutartį, bet nespėjo jos pasirašyti – likus kelioms dienoms iki dokumento pasirašymo jūrininku dirbęs J.Belozorovas netikėtai mirė po ligoninėje atliktos nesudėtingos operacijos komplikacijų.

Iki tol jie abu viskuo rūpinosi kartu, dalijosi išlaidomis ir pajamomis. Apie gerus poros santykius teisme pasakojo kaimynai. Kai kurie jų nė nenumanė, kad pora oficialiai nesusituokusi.

Nespėjo pasirašyti sutarties

J.Belozorovas uostamiestyje turėjo du butus – Žardininkų ir Kauno gatvėse.

M.Makarčeva taip pat turėjo butą Baltijos prospekte. Pasitarusi pora nutarė jį parduoti, o iš gautų pinigų buvo remontuojami vyro butai.

2012 metais pora kreipėsi į vieną nekilnojamojo turto agentūrą – teigė, kad nori parduoti abu butus ir pirkti vieną modernesnį, kuris priklausytų abiem lygiomis dalimis. Apie tai teisme liudijo agentūros darbuotojas.

Bet įgyvendinti šio sumanymo nepavyko, nes J.Belozorovas mirė. Vaikų nė vienas neturėjo, o moteris pagal galiojančias Civilinio kodekso paveldėjimo teisės normas paveldėti turto negalėjo.

Nebuvo išgirsti ir M.Makarčevos advokato aiškinimai, kad šie asmenys kartu kaip šeima gyveno ilgą laiką, todėl susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

Bet dar 2000 m. liepos 1 d. priimtos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios partnerių paveldėjimo teisinius santykius, nėra įsigaliojusios, nes iki šiol nėra priimtas partnerystės įregistravimo įstatymas.

Turtą paveldėjo valstybė

Po gyvenimo draugo mirties prasidėjo M.Makarčevos klajonės po teismus.

2014 m. sausio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas jos ieškinį dėl turto paveldėjimo atmetė.

Apeliacinį skundą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas tokį sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad „bylos duomenys, apklausti liudytojai, nuotraukos patvirtina ilgalaikius ieškovės ir mirusiojo J.Belozorovo tarpusavio santykius, jų buvimą kartu įvairiomis progomis, rūpinimąsi vienas kitu, nuolatinę priežiūrą.

Ieškovė mirusį sugyventinį palaidojo, jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ji rūpinosi laidotuvėmis, prižiūri mirusiojo kapą.

Taigi nors santuoka nebuvo sudaryta, visuma bylos aplinkybių patvirtina faktinius bendrus šeiminius santykius, kurie yra reikšmingi šalių turtiniams santykiams įgyti.“

Taip pat buvo pažymėta, jog jie kartu gyveno dvidešimt metų, kartu tvarkė bendrą ūkį, pinigus, ir tai patvirtina, kad tarp ieškovės ir mirusiojo buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, kad jie bendrai siekė kurti bendrą dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais.

Tačiau abu butus ir 4030 akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų po teismų maratonų paveldėjo valstybė.

Paskelbta nepalanki nutartis

Teismų karuselė sukosi toliau. Juose vėl aiškinta, kad tik Seimui priėmus partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą ieškovės prašomas nustatyti faktas gali būti teisiškai reikšmingas.

Klaipėdos teismų sprendimai buvo skundžiami aukštesnėms instancijoms, vieni priimdavo M.Makarčevos apeliacinius skundus, kiti juos atmesdavo.

Po teismų sprendimų dėl iškeldinimo iš abiejų butų M.Makarčeva kreipėsi prašydama areštuoti valstybės perimamą turtą, kad butai nebūtų parduoti, kol bylinėjimasis tebevyksta. Tačiau ir šis prašymas netenkintas.

2021 metų sausio 20 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė M.Makarčevai nepalankią nutartį administracinėje byloje pagal jos apeliacinį skundą Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nutartyje tvirtinama, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sugyventinis siekė įregistruoti partnerystę. Pažymėta, kad tokiam veiksmui būtina abiejų partnerių valia.

Moteriai nesuprantama, kaip prieš dešimtmetį buvo galima įregistruoti partnerystę.

2000 metais Lietuvos valstybė, patvirtindama Civilinį kodeksą, įsipareigojo iki 2002 metų sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, tačiau savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdė.

„Pasinaudodama tokios tvarkos nebuvimu valstybė iš mano ginamosios nusavino jos partnerio butus ir praturtėjo, o moterį paliko likimo valiai.

Delsdama registruoti partnerystę valstybė pažeidžia moters teisę į pagarbą jos privačiam gyvenimui, negina savo pilietės interesų, šitaip pažeisdama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos aštuntąjį straipsnį“, – teigė advokatas R.Kairys.

Teismuose ieškovė tvirtino, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, todėl iki bus priimtas ir įsigalios specialus Partnerystės įstatymas, valstybė turi perimti Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką dėl šeimos sampratos aiškinimo.

Abejotini antstolio veiksmai

Klaipėdos apylinkės teisme laukia dar vienos bylos nagrinėjimas. Šįkart – dėl netinkamų antstolio veiksmų ir jo nušalinimo nuo vykdomosios bylos.

Advokato R.Kairio teigimu, antstolio patvarkymą dėl M.Makarčevos iškeldinimo iš buto Kauno gatvėje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, jis gavo pavėluotai, o elektroniniu paštu nesinaudojanti moteris iškeldinta iš buto net nesulaukusi tokio pranešimo.

Apie iškeldinimo laiką asmuo turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš penkias dienas.

Antstolis iš anksto buvo supažindintas su situacija, žinojo, kad teismuose bylos dėl M.Makarčevos dar nebaigtos.

Jam ne kartą buvo pareikšta, kad išnaudojus visas teisines galimybes moteris gera valia išsikels iš buto.

Bet valstybės įgaliotas asmuo darbavosi itin sparčiai. Todėl kreiptasi į teismą, kad antstolio patvarkymas būtų naikinamas, o jis pats nušalintas nuo vykdomosios bylos.

Antstolio veiksmai gali būti skundžiami per 20 dienų, bet nelaukiant teismo sprendimo moteris iš vieno buto jau iškeldinta.

Panašiai gali nutikti ir su antruoju butu. Nematydama kitos išeities M.Makarčeva jau kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydama įrašyti ją į socialinio būsto eilę.

M.Makarčevos gynėjas siūlė teismams visą šią istoriją baigti taikos sutartimi: leisti vienišai neįgaliai moteriai nugyventi likusį gyvenimą viename iš butų, kuris po jos mirties bet kokiu atveju atiteks valstybei, tačiau į tokį pasiūlymą kol kas nebuvo atsižvelgta.

Pretenduoja į šalies rekordą

M.Makarčevos istorija pretenduoja tapti ilgiausiai po Lietuvos teismus klajojančia byla, kurią nagrinėjo daugiausia teisėjų.

Advokato atstovavimas daugybėje teismų per dvylika metų kainuotų šimtus tūkstančių eurų. Tačiau R.Kairys didelių pinigų negavo – moters likimu jis dvylika metų rūpinasi nemokamai.

„1993 metais daviau teisininko priesaiką. Po to Teisingumo ministerijoje su kitais prisiekusiais susitikome su tuometiniu ministru Jonu Prapiesčiu jo kabinete. Ministras paklausė, gal galime įvardyti kokį nors savo gyvenimo siekį ar pažadą teisės, žmogaus gynybos srityje.

Tuomet pasakiau, kad vienam sunkioje teisinėje situacijoje atsidūrusiam žmogui padėsiu nemokamai. Tuo žmogumi tapo Margarita. Per tuos dvylika sunkių metų mes jau esame tarsi giminės“, – kalbėjo R.Kairys.

Istorinė byla, pretenduojanti į šalies rekordą: nesusituokei – suk į benamių gretas