„Manau, kad situacija pablogėjo“, – interviu Eltai teigia G. Landsbergis, akcentuodamas tiek sudėtingą padėtį Ukrainoje, tiek Lietuvai itin nepalankia linkme besikeičiančią tarptautinę aplinką.
Po kelių savaičių darbą Stanfordo universitete pradėsiantis konservatorius pripažįsta, kad Donaldo Trumpo vadovaujama JAV diplomatija tapo mažiau apibrėžta, o Baltuosiuose rūmuose įsitvirtinęs Kremliaus bei jo veiksmų vertinimas – itin nepalankus mažosioms valstybėms ar agresorės Rusijos kaimynėms.
„Akivaizdu, kad Putinas jaučiasi, jog jis yra nebaudžiamoje teritorijoje. Čia kyla klausimas ir mums – kiek tokia mąstymo trajektorija apie nebaudžiamumą gali tęstis? Ar Putinas gali tikėtis, kad NATO užpuolimo atveju vietoje atsako nuo pirmojo centimetro ir pirmosios sekundės būtų skambutis, gal kvietimas susitikti, gal pasiūlymas deryboms, gal pasiūlymas derėtis su agresoriumi tai valstybei, kuri yra užpulta. Mes esame neapibrėžtumo teritorijoje“, – teigė G. Landsbergis.
Tačiau, jo teigimu, nepaisant neprognozuojamos ir kontraversiškos D. Trumpo politikos, atsakomybės dėl esamos situacijos nereikėtų suversti vien tik JAV prezidentui. G. Landsbergis pripažįsta, kad Baltųjų rūmų šeimininko sprendimai kelia sumaištį tarptautinėje politikoje, vis dėlto, akcentuoja jis, pagrindinė kylančių grėsmių priežastis yra kita.
„Pamatinė esamų sprendimų priežastis yra tai, kad Vakarų galia yra atsitraukimo trajektorijoje“, – sako G. Landsbergis

