Naujosios valdžios lipdymo procesą ir Vyriausybės postų dalybas pastaruosius kelis mėnesius atidžiai stebi ir tie, kurie dar visai neseniai patys vaikščiojo Seimo koridoriais bei priiminėjo svarbiausius sprendimus.

Portalo Lrytas kalbinti buvę Seimo nariai neslepia, kad kai kurie dabartinių valdančiųjų pasirinkimai juos privertė pakelti antakį, ir prisipažino nemanantys, kad naujoji Vyriausybė išdirbs iki kadencijos pabaigos.

Praėjusią kadenciją parlamente besidarbavusiems politikams didžiausią nerimą jau dabar kelia nemažos dalies kandidatų į ministrus kompetencijų badas.

„Mes tiek nugyvenome valstybės tarnybą ir politiką kaip profesiją, kad čia ateina tik tie, kurie nelabai daugiau kur randa darbo, ir turime tai, ką turime“, – apgailestavo buvęs valstietis Giedrius Surplys.

[[ge:lrytas:lrytas:39358436]]

„Neturime šiandien tokios prabangos turėti Vyriausybę, kuri mokysis, kur kiekvienas bus sau, nes dabar yra toks jausmas“, – vertino ir konservatorė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Tokios savybės kaip jaunatviškas veržlumas, energingumas, galbūt tiktų vidutinio verslo startinei pozicijai, bet ne valstybės svarbiausiam kažkurios srities žmogui, kuris turi vesti tą sritį į priekį“, – pabrėžė Laisvės partijos atstovė, eksparlamentarė Morgana Danielė.

G.Surplys: Lietuva vis dar pagiriojasi po Seimo rinkimų

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Seimo narys G.Surplys svarstė, kad proga sudėlioti tinkamiausią naujos koalicijos variantą jau praleista.

[[ge:lrytas:lrytas:39348752]][[ge:lrytas:lrytas:39362731]][[ge:lrytas:lrytas:39374790]]

Jo teigimu, tam tikrą nesėkmių šleifą čia neša ir buvusios socialdemokratų vedlės Vilijos Blinkevičiūtės manevras po rinkimų, kai ši galiausiai atsisakė premjero posto.

„Kalbant apie koaliciją, aš, kaip dabar jau nepartinis žmogus, bet politologas pagal išsilavinimą, objektyviai vis dar galvoju, kad geriausias jos variantas jau yra praeityje.

Turėjo būti tai, ko dauguma Lietuvos gyventojų ir tikėjosi, tai reiškia, normali centro kairės koalicija – socialdemokratai, valstiečiai ir demokratai „Vardan Lietuvos“. Bet yra kaip yra, politinės peripetijos įvedė savų korekcijų.

[[ge:lrytas:lrytas:39376719]]

O šiaip norėčiau grįžti į neseną istoriją, kad Lietuva vis dar pagiriojasi po Seimo rinkimų, kai buvo apgauta V.Blinkevičiūtės, kai balsavo už labai tradicinį Vakarų demokratijose variantą, kai partijos pirmininkas žada vesti sąrašą ir būti premjeru, laimi rinkimus ir tampa premjeru, ir kadangi tai neįvyko, kadangi Lietuva buvo apgauta, mes vis dar kapanojamės iš tos politinės krizės, kurioje atsidūrėme“, – Lrytas kalbėjo G.Surplys.

Buvęs valstietis priminė, kad jau ne vieną kadenciją Lietuva neturėjo premjero, kuris būtų ir partijos pirmininkas – dabar, kalbėjo jis, demokratija turėjo šansą grįžti į „įprastas partines demokratijos vėžes“.

„Bet su V.Blinkevičiūtės nėrimu į pensiją gavosi taip, kad esame lyderystės krizėje. Visa širdimi linkiu sėkmės Ingai Ruginienei ir labai noriu tikėtis, kad pagaliau valstybė stos į darbą ir pradės rūpintis problemomis, kurios realiai rūpi Lietuvos žmonėms, o ne tarpusavio rietenomis ir aiškinimais, kas, su kuo ir kada kokią paskolą gavo.

Bet kol kas tai yra tik kalba apie pasitikėjimo kreditą. Štai jau tuoj metai, kaip įvyko Seimo rinkimai, o tas pasitikėjimo kreditas dar nėra niekaip išpildytas“, – vertino G.Surplys.

Pačiai paskirtajai premjerei I.Ruginienei buvęs Seimo narys didelių pastabų neturi – jį netgi kiek nuvylė toks perdėtas neigiamas dėmesys jos aplinkai ir praeičiai. Pasak G.Surplio, tokiu atveju nereikėtų stebėtis, kad kompetentingi žmonės vengia valstybės tarnybos.

„Dabar įsivaizduokite, kad jums siūlo sunkiausią Lietuvoje darbą, o jis tikrai yra sunkiausias, ir dar net nespėjus jo imtis jau yra iškalbinami, ištaršomi jūsų kaimynai, klasiokai, tėvų visos nuodėmės padedamos ant stalo – susidaro įspūdis, kad Lietuvoje nėra žmogaus, kuris apskritai galėtų švaria sąžine eiti politiko pareigas.

Ir tada mes stebimės, kad neatsiranda Lietuvoje kandidatų tapti premjerais, neatsiranda Lietuvoje kandidatų tapti ministrais ir taip toliau. Nuo to nukenčia tik valstybė, nes mes realiai skiriame jai vadovauti tik tuos, kurie liko paskutiniai eilėje ir labai norėjo.

Čia yra bendresnė problema, kai, man atrodo, mes pasidarėme skaidresni už patį Romos popiežių, ir dėl to patys pradėjome kentėti“, – konstatavo buvęs parlamentaras.

I.Ruginienę ir pats pažįstantis G.Surplys atkreipė dėmesį, kad paskirtoji ministrė pirmininkė turi didelę komunikacijos dovaną – tai esą jai duos galimybių įsivažiuoti net ir neturint daug politinės patirties.

„Ji tikrai neateina, kaip kai kurie prieš tai buvę, su visažinio skrybėle ant galvos, sakydama, kad dabar aš jums paaiškinsiu ir man neįdomi jūsų pozicija, arba visi pasitarimai bus tik tokie, kad aš jus sukviesiu ir jūs turėsite pritarti tam, kas jau nutarta.

Belieka nuoširdžiai palinkėti sėkmės, nes kitos alternatyvos mes paprasčiausiai neturime“, – sakė buvęs valstietis.

Tačiau, pridūrė G.Surplys, vien tik sėkmės neužteks – reikės ir labai stiprios komandos.

„Jai reikia susirinkti labai rimtą patarėjų aparatą, su autoritetu, kuris galėtų ir jos ministrams pasakyti, kas yra Vyriausybės programa, kokie yra prioritetai, ir Seimo frakcijoms praėjęs per kabinetus paaiškinti, kodėl tokie sprendimai ir kodėl būtinai reikia juos priimti“, – kalbėjo politikas.

G.Surplys taip pat stebi ir Ministrų kabineto formavimo darbus. Jo teigimu, Vyriausybės perkrovimas ir tam tikri pakeitimai yra lyg filmų antrosios ar trečiosios dalys – jau nebe tokie įdomūs ir sklandūs.

[[ge:lrytas:lrytas:39376728]]

„Bet aš vėlgi tai rišu su tuo, kad mes tiek nugyvenome valstybės tarnybą ir politiką kaip profesiją, kad čia ateina tik tie, kurie nelabai daugiau kur randa darbo, ir turime tai, ką turime.

Aš ir kaip pilietis, ir kaip politikas visą laiką į valstybės aparatą žiūriu taip, kad tai yra bendras ir politikų, ir valstybės tarnautojų, ir verslo, ir bendruomenių, ir ūkininkų reikalas – padėti kiekvienam ministrui dirbti, kad mes pagaliau pradėtume spręsti valstybės iššūkius“, – dėstė buvęs Seimo narys.

Visgi, svarstė jis, žvelgiant į bendrą kontekstą ir tai, kaip formuojama naujoji Vyriausybė, sunku būtų tikėtis, kad ji išdirbs iki kadencijos pabaigos.

„Vis dėlto ir koalicija labai nevienalytė, mes turime tris partijas, iš kurių viena yra labai įdomi, švelniai tariant, valstiečių ir žaliųjų sąjunga kaip frakcija irgi yra labai nevienalytė ir turi savo trinčių.

Kalbant apie premjerę – nepaisant visų gerų savybių, kurias ji atsineša, turbūt pagrindinis iššūkis bus būtent autoriteto klausimas, nes tai yra nauja partijos narė, nauja Vyriausybės narė, tai yra apskritai naujas žmogus politikoje, tai ar 14 ministrų jos klausys – klausimas, ar jos frakcija sutiks su visais sprendimais – mes jau pamatėme, kad taip tikrai nebus – visa tai sudėjus sunku tikėtis, kad Vyriausybė tokia sudėtimi, kokia bus patvirtinta, dirbs iki pat kadencijos pabaigos“, – prognozavo G.Surplys.

J.Šiugždinienė: pasitikėjimo nekelia

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) praėjusią kadenciją vadovavusi konservatorė J.Šiugždinienė tvirtino, kad tokiais neramiais laikais norisi stabilumo ir profesionalumo, bet tai, ką stebi dabar, prisipažino buvusi ministrė ir Seimo narė, ir liūdina, ir kelia didelį nerimą.

Anot J.Šiugždinienės, Vyriausybė visų pirma yra viena komanda, tačiau dabar matome „fragmentišką ir kiek pakrikusią žmonių grupę“.

„Apie „Nemuno aušrą“ nieko naujo nepasakysiu, mano nuomonė yra labai aiški, tačiau nerimą kelia tai, kaip apskritai vyksta šitos Vyriausybės formavimas, kokia yra kandidatų pasiūla, koks yra profesionalių kandidatų badas.

Nenoriu komentuoti galimų ministrų pavardžių, nes jų nepažįstu – galbūt jie yra puikūs žmonės, bet Vyriausybė nėra atsitiktinių žmonių susiėjimas – tai yra komanda, kuri turi in corpore spręsti valstybei svarbius klausimus.

Kas vyksta šiandien, kad iš kažkur kažkaip paskirtoji premjerė net nepasikalbėjusi teikia prezidentui kandidatūrą, tikrai nekelia pasitikėjimo. Neturime šiandien tokios prabangos turėti Vyriausybę, kuri mokysis, kur kiekvienas bus sau, nes dabar yra toks jausmas“, – vertino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė.

Kalbėdama apie paskirtąją premjerę I.Ruginienę ji teigė norėsianti ją iki galo įvertinti tada, kai jau pamatys realius darbo rezultatus.

„Nenorėčiau iš anksto spręsti, kaip bus – asmeniškai jos nepažįstu, esu darbiniame lygmenyje kelis kartus prasilenkusi, bet kontakto buvo labai mažai.

Faktas, ką visi pažymime, kad patirties stoka tokioje pozicijoje nenuteikia labai optimistiškai, siauros srities žinios, patirties tarptautinių, užsienio reikalų klausimais stoka – šiuo atveju tai yra siauro profilio žmogus“, – svarstė J.Šiugždinienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39376721]]

Tuo metu apie laikinąją švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, kuri, tikėtina, darbus tęs ir toliau, buvusi ministrė pasisakė trumpai, bet ir nusiųsdama aiškią žinutę.

„Man rodos, kad ministrės noras įtikti ir patikti rinkėjams yra tiesiog didesnis už norą spręsti realias problemas ir tęsti pradėtus darbus“, – įvertino konservatorė.

Apskritai, anot J.Šiugždinienės, rudenį dirbti pradėjusi Vyriausybė švietimui skiria tikrai per mažai dėmesio.

„Ir keli dalykai labai akivaizdūs. Viena – nėra tariamasi su politinėmis jėgomis ir nėra diskutuojama nacionalinio politinių partijų susitarimo formate. Tas formatas yra visiškai pamirštas, nors yra labai svarbus.

Būtina, kad partijos susitartų dėl esminių dalykų, kaip vyks švietimo pokyčiai, kuria kryptimi judės švietimas, kaip jis bus finansuojamas.

Keičiantis Vyriausybei negalime vėl grįžti atgal ir atsukti visko, kas buvo, ir vėl viską pradėti iš naujo. Čia, man atrodo, viskas yra suvesta į ministerijos lygmenį ir vienos politinės jėgos lygmenį, tai dėmesio tikrai nepakanka“, – konstatavo eksministrė.

Kad švietimas naujajai valdžiai nėra didelis prioritetas, jos teigimu, demonstruoja ir finansai.

„Tai, ką mes buvome suplanavę, ir atlyginimų didinimą rudenį 8 procentais, buvo labai daug kalbų, kad bus didinamas ir finansavimas, kad TS-LKD su partneriais skyrė per mažai finansavimo, bet jis nėra niekaip išaugęs, yra važiuojama ant to, kas buvo nuspręsta praėjusiais metais.

Buvo kalbama, kad bus daugiau pinigų vadovėliams, visiems kitiems dalykams – tų sprendimų mes nematome“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

Tiesa, šiais mokslo metais gali nutikti ir taip, kad matematikos brandos egzaminas abiturientams nebebus privalomas, norint stoti į aukštąsias mokyklas. Matematikos egzamino pozicijas stiprino ne tik praėjusi, bet ir dar ankstesnė Vyriausybė.

„Manau, kad tai sukels labai didelę žalą. Labai gaila, kad mes visi tiek metų dirbome, visi sutarėme, kad matematika yra būtina, kad žmogus, išeinantis į gyvenimą, privalo turėti matematikos pagrindus. Matematinis mąstymas yra labai svarbus.

Mes mokomės matematikos gyvenimui, o ne tam, kad įstotume į aukštąją mokyklą. Man atrodo, kad tai būtų didžiulis žingsnis atgal ir mes matytume dar labiau prastėjančius matematikos rezultatus“, – spėjo buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

M.Danielė: joks verslas tokių žmonių neimtų

Buvusi Seimo narė, Laisvės partijos atstovė M.Danielė neslėpė nusivylimo dėl naujosios koalicijos sudėties, tačiau tikino, kad per daug ji jos ir nenustebino. Visgi nuostabą jai sukėlė būtent dabar vykstantis Vyriausybės formavimo procesas.

Pasak M.Danielės, šiandien panašu, kad į aukščiausias šalies pozicijas siūlomi žmonės, kurie tiesiog neturi kompetencijų.

„Kartais panašu, kad savybės, kurios yra pabrėžiamos, kaip jaunatviškas veržlumas, energingumas, galbūt tiktų vidutinio verslo startinei pozicijai, bet ne valstybės svarbiausiam kažkurios srities žmogui, kuris turi vesti tą sritį į priekį“, – Lrytas kalbėjo „laisvietė“.

Ypač nemalonus siurprizas M.Danielei buvo potenciali kandidatė į Aplinkos ministeriją – Renata Saulytė.

„Aplinkos ministerija, kaip ir kitos ministerijos, turi didelių iššūkių, turi paruošti planus dėl gamtos atkūrimo reglamentų, turi daug ambicingų tikslų, ir žmogus, kuris nei vienu iš kuruojamų klausimų neturi jokios kompetencijos, jokių žinių, aš neįsivaizduoju, kaip jis gali vadovauti komandai.

Nepaisant to, kad jis galbūt suburtų pavaduojančių specialistų komandą, ir pati ministerija yra specialistų komanda, bet tai nereiškia, kad pati pagrindinė figūra gali būti bet kuris žmogus, nes tada jis yra absoliučiai veikiamas tų patariančių žmonių tiesioginių nuomonių ir negali susidaryti jokio bendro vaizdo – tegali absoliučiai pasikliauti tuo, kas jam yra sakoma“, – aiškino buvusi parlamentarė.

M.Danielės teigimu, joks verslas nerizikuotų į vadovaujančią poziciją priimti žmogų, neturintį jokios patirties ir kompetencijų, kurių reikia tai pozicijai.

[[ge:lrytas:lrytas:39376724]]

Klausimų „laisvietei“ kyla ir dėl šalies vadovo G.Nausėdos vaidmens vykdomosios valdžios formavimo procese.

„Prezidentas ir šią, ir praėjusią kadenciją pabrėžė, kad jis yra labai principingas, kad jis turi matyti viziją, kompetencijas. Bet mes matome, atvejis po atvejo, kad yra visiškai dvigubi standartai.

Tiesą sakant, nežinau, kaip yra, pavyzdžiui, dėl Teisingumo ministerijos, kuri taip pat yra sunkiasvorė ministerija, kur yra visa kalėjimų sistema, kur pradėtos didelės reformos ir jas reikia tęsti, kaip tokioje pozicijoje gali dirbti žmogus, kuris neturi nei vizijos, nei gebėjimų?“ – svarstė M.Danielė.

Anot Laisvės partijos narės, G.Nausėdai visgi niekaip nesiseka būti objektyviam ir telkiančiam, kokiu jis svajojo būti.

„Premjerės pasisakymai apie tai, kaip kartu su prezidentu jie laužo galvas, ką čia dabar daryti ir kur tų ekspertų rasti, manau, parodo, kad yra stengiamasi dabar šitą keblią situaciją išspręsti, surasti tuos žmones, ir dėl visuomenės spaudimo, aišku, yra apribojimų.

Būtent visuomenės spaudimas yra pagrindas, dėl to atsiranda pareiškimai, kad partiniai kandidatai nebus praleidžiami, kaip buvo dėl „Nemuno aušros“.

Bet šaknys yra visai kitur, ir kalbėjimas apie kandidatus, kurie neturi kompetencijų, rodo, kad iš tikrųjų kompetencijų turintys žmonės, ekspertai nenori turėti reikalų su šiuo politiniu dariniu, su šia valdžia“, – komentavo M.Danielė.

Ji taip pat prisipažino tikrai nemananti, kad XX-oji Vyriausybė sėkmingai išdirbs iki kadencijos pabaigos.

„Tai jau virto kone lažybų objektu – tikrai stebėdama tiek dabartinės premjerės pasisakymus, tiek ministerijų kandidatus, vis dėlto manau, kad tokia studentiška, jaunumu ir veržlumu grįsta Vyriausybė ilgai tiesiog nesugebės dirbti, nes tas svoris, politinės patirties trūkumas, kompetencijų trūkumas, įsigilinimo trūkumas yra per dideli dalykai, be kurių neįmanomas sėkmingas ir ilgalaikis darbas.

Aš taip pat buvau politinė naujokė, dėl to žinau“, – tvirtino M.Danielė.

„Lietuva vis dar pagiriojasi“: buvę Seimo nariai be gailesčio įvertino naują valdžios dėlionę