Chaosas – tokį bendrą vardiklį, kalbėdami apie naujosios Vyriausybės lipdymo procesą, atrado portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai.

Nors eigoje įvykstantys atsisveikinimai su vienu ar kitu kandidatu į ministrus ar ilgiau užsitęsusios diskusijos yra natūralūs dalykai, politologai pastebi, kad tam tikros problemos būsimai Vyriausybei – jau užprogramuotos. Ypač sulipdžius naujos sudėties koaliciją.

„Frakcijos pačios tarpusavyje turi labai daug santykių problemų, ir tos problemos dar iškils. Galbūt tai nebus kažkokie labai ryškūs konfliktai, bet vis dėlto nesutarimai dėl balsavimų, vienokio ar kitokio programinio punkto egzistuos“, – tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologą, daktarą Saulių Spurgą stebina, kodėl paskirtoji premjerė Inga Ruginienė kai kuriems dirbusiems ministrams „sudie“ ištarė, atrodo, be jokios aiškios priežasties.

[[ge:lrytas:lrytas:39358436]]

„Tiesiog sunku įsivaizduoti, kad šitoks krūvis užmetamas debiutantui“, – pavyzdžiui, apie Kristupo Vaitiekūno kandidatūrą į finansų ministrus svarstė politologas.

Taip pat, pridūrė pašnekovai, nelengvi laikai laukia ir pačios naujosios premjerės bei prezidento Gitano Nausėdos – mat teks dirbti su skirtingų politinių jėgų „statytiniais“, todėl tarp skirtingų interesų teks stengtis nepamesti pačios esmės.

Įžvelgė paradoksą

MRU politologui S.Spurgai klausimų kelia tai, kad atsistatydinus ekspremjerui Gintautui Paluckui yra pakeičiama gana daug ministrų, o kai kuriais atvejais tokių pakeitimų motyvai, anot jo – net neaiškūs. Apskritai Vyriausybės formavimą jis prilygino chaosui.

[[ge:lrytas:lrytas:39386866]][[ge:lrytas:lrytas:39429980]][[ge:lrytas:lrytas:39431962]]

„Yra nerimo ir dėl to, kad pakeičiama mažiau kompetentingais ministrais, tai turint omenyje, kad ir ministrė pirmininkė turi mažai patirties, tai tikrai yra nerimo signalas.

Kaip visi žinome, daugiausia problemų kyla su „Nemuno aušros“ kandidatais, kurie arba dar nežinomi, arba buvo siūlyti ir netiko. „Nemuno aušra“ nusitaikiusi į energetikos ministeriją, ir, rodos, kad neturi tinkamų kandidatų, arba tie kandidatai, kurie galėtų būti numanomi, kelia įtarimų dėl jų veiklos, taip kad situacija tokia.

Žinoma, netgi pasigirdo kalbų, kad gali būti tvirtinama nepilna Ministrų kabineto sudėtis. Jau žinome iš anksčiau, kad teisine, konstitucine prasme toks žingsnis kelia abejonių, tai, matyt, ne iš gero gyvenimo šitaip“, – vertino S.Spurga.

[[ge:lrytas:lrytas:39433649]]

Paklaustas, kokie konkrečiai kandidatai, jo manymu, turi žemesnes kompetencijas už savo pirmtakus, specialistas pirmiausia išskyrė pretendentą į finansų ministro kėdę Kristupą Vaitiekūną. Jei jis praeitų G.Nausėdos ir Seimo filtrą, pakeistų ilgametę patirtį turintį Rimantą Šadžių.

„Tai yra tikrai svarbi pareigybė, finansų ministras turi prižiūrėti finansinę drausmę, mokesčių surinkimą.

Ne mažiau svarbu, kad Lietuva nepriėmė tų įstatymų mokesčių srityje, kuriuos buvo įsipareigojusi priimti, dabar yra įšaldytos lėšos, kurios siekia ne vieną dešimtį milijonų eurų, tai finansų ministrui tenka pareiga apginti Lietuvos interesus, vesti intensyvias derybas su Europos Komisija, čia pat laukia derybos dėl Europos Sąjungos (ES) finansavimo, čia pat laukia pirmininkavimas ES Taryboje, čia pat laukia paskolos, jų sąlygos dėl gynybos.

Tai yra tarptautiniai, super sudėtingi uždaviniai, ir tiesiog sunku įsivaizduoti, kad šitoks krūvis užmetamas debiutantui. Mes žinome, kad visokiose derybose ne tik žmogaus geri norai yra svarbūs, bet ir jo tam tikri nusistovėję santykiai, kontaktai, taip kad atsisakoma patyrusio ministro, kuris vis dėlto turi įdirbį, turi pažintis, pažįsta ES koridorius.

Tai šitokio masto uždaviniai patikimi debiutantui, o buvęs ministras pakeičiamas be jokių motyvų – vien dėl to, kad lyg mažiau ar daugiau patinka ministrei pirmininkei“, – komentavo MRU politologas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje galima išgirsti ir kitokių pamąstymų, esą gerus potencialius kandidatus gali atbaidyti ir pernelyg didelis dėmesys jų reputacijai ar senoms praeities detalėms. S.Spurga iš esmės su tuo sutiko – politologo teigimu, kartais siekiant apie asmenį sužinoti kiekvieną detalę galbūt ir perlenkiama lazda.

„Galima tikrinti žmogaus reputaciją, bet tai jau įgyja kartais tokį isterinį pobūdį – į žmogų, kuris pretenduoja į aukštesnes pareigas, žvelgiama vos ne kaip į raganą, kurią reikia sumedžioti“, – vertino pašnekovas.

Visgi, tęsė S.Spurga, šis reiškinys turi dvi puses ir jo apskritai galėtų nebūti, jeigu visuomenė tiesiog pasitikėtų politinėmis partijomis. Taip pat, pridūrė jis, jeigu partijos atsakingai filtruotų arba patikrintų savo kandidatus, keltų jiems aukštus reikalavimus.

[[ge:lrytas:lrytas:39434051]]

„Bet partijos visiškai nuleido politikų etikos kartelę, to visiškai nepaisoma. Tai yra neregėto lygio dalykai, kai jau atvirai sakoma, kad mums yra nesvarbu, atvirai balsuojama, tyčiojamasi iš rinkėjų. Prisiminkime balsavimą dėl A.Dudėno.

Anksčiau dar vaizduodavo, kad susirgo, slapstydavosi, o dabar atvirai sako, kad mes balsuojame ir ką jūs mums padarysite. Tai veiksmas turi atoveiksmį. Tada jau įsijungia žurnalistai, visuomenininkai, kurie kapstosi giliau.

Bet manau, kad to, ko nėra, ir neiškapstysi, tai šitas vajus anksčiau ar vėliau turės atslūgti“, – kalbėjo politologas.

Pasak S.Spurgos, kandidatai į kai kurias kitas pozicijas taip pat atrodo keistokai, išlieka mįslė ir dėl energetikos ministro kėdės.

„Galbūt bus siūlomas dabartinis ministras (Žygimantas Vaičiūnas, – aut.past.), bet klausimas, ar jis sutiks būti „Nemuno aušros“ atstovu. Kandidatė į socialinių reikalų ir darbo ministres (Jūratė Zailskienė, – aut.past.) irgi neturi didelės patirties.

Kažkodėl atsisakyta ministro Šarūno Biručio, kuris vėlgi patrauktas neaiškiais motyvais, lyg turėjo ir kultūros bendruomenės paramą, o skiriamas žmogus, kuris neaišku, kuo yra geresnis“, – svarstė politologas.

Todėl, aiškino S.Spurga, turime savotišką paradoksą – paskyrus I.Ruginienę buvo sakoma, kad taip, galbūt ji mažiau patyrusi, bet juk daugiausia pasiūlymų, kompetencijų ir vadybinės jėgos turės būtent ministrai.

„Dabar jau išeina, kad ir ministrai yra nekompetentingi, bet jie turės labai geras komandas. Į tas komandas vėlgi partijos paskirs savo žmones, tai tokia ir bus kompetencija“, – įvertino politologas.

Sunkumai po Vyriausybės sulipdymo nesibaigs?

Kad Ministrų kabinetas kuriamas chaotiškai, pirmiausia pastebėjo ir VDU profesorius L.Bielinis. Jis atkreipė dėmesį, kad ir pačios valdančiojoje koalicijoje dabar atsidūrusios frakcijos turi ryškių tarpusavio santykių problemų, ir ateityje jos tik dar labiau kils į paviršių.

„Galbūt tai nebus kažkokie labai ryškūs konfliktai, bet vis dėlto nesutarimai dėl balsavimų, vienokio ar kitokio programinio punkto egzistuos.

Ir tai iš karto atsiliepia ir Ministrų kabineto formavime, nes kiekviena iš frakcijų bando pateikti tokius kandidatus, kurie atitiktų tiktai jų arba jiems reikalingų interesų lauką“, – vertino L.Bielinis.

Dėl šios priežasties, pasak profesoriaus, Ministrų kabineto formavimas ir tampa diskusijų objektu. Jo manymu, tiek premjerei, tiek ir šalies vadovui G.Nausėdai lengva čia nebus.

„Bus labai sudėtinga bendradarbiauti, nes kandidatai labai skirtingi – tiek profesine prasme, reikia pripažinti, nėra labai stiprūs, tiek reputacine prasme gali kilti abejonių dėl kai kurių iš jų“, – svarstė L.Bielinis.

[[ge:lrytas:lrytas:39433648]]

Anot politologo, iš esmės problema čia jau yra užprogramuota – mat sudėtinga buvo ir pati koalicijos dėlionė, ją sudarančios partijos turi priešpriešų, kurios išryškės ir vėliau.

Kalbėdamas apie paskirtąją Vyriausybės vadovę politologas taip pat neatmetė tikimybės, kad skirtingos ambicijos ir požiūriai gali apriboti ir pačios I.Ruginienės savarankiškumą.

„Kaip kiekvienas ambicingas žmogus, o ji yra ambicinga, tikrai turinti lankstų protą ir valią, ji, ko gero, tikrai norėtų, kad Ministrų kabinetas ir pirmiausia tie ministrai, nuo kurių priklausys jos sprendimų realizavimas, būtų jai aiškūs, patikimi, ir tai būtų jos žmonės.

Bet kadangi Ministrų kabinetą formuoja prieštaringa koalicija, tai, matyt, jos savarankiškumas bus suvaržytas tų prieštaravimų pagrindu. Nes iš tikrųjų dalis frakcijų ir jų atstovų žvelgia į ministrus kaip į savo statytinius, o ne kaip į Ministrų kabineto, kaip vientiso junginio, veiklą“, – aiškino L.Bielinis.

Pasak jo, neabejotinai išskirtinis šios Vyriausybės bruožas bus lojalumas.

„Ieškomi lojalūs žmonės – tie, kurie galėtų realizuoti frakcijų ar partijų interesus. Lojalūs žmonės – nesvarbu, ar jie suvokia, ar supranta tą sferą, į kurią juos bandoma pastatyti – svarbiausia, kad jie būtų lojalūs.

Toliau, kaip jie patys sako, apsistatys tais patarėjais, kurie jiems sureguliuos visą tą veiklą taip, kad ji daugmaž atitiktų ministerijos interesus“, – apibūdino VDU profesorius.

Tiesa, dalis kandidatų į ministrus pačiose ministerijose nėra jokie naujokai, nes iki šiol sėdėjo viceministrų kėdėse. Paklaustas, ar tokia praktika įprasta, ar labiau rodo, kad yra tiesiog labai skubama kažką deleguoti, L.Bielinis svarstė, kad tokie pasirinkimai – iš esmės natūralūs ir gana neskausmingi.

„Tiesą sakant, viceministrų pretenzijos į ministrus, mano galva, atrodo labai natūraliai, nes ką tai reiškia? Viceministras jau yra suvokęs, pažinęs tą sritį, kurioje ruošiasi dirbti kaip ministras, galbūt ne pilnai, bet vis dėlto jis ten jau yra įaugęs, ir supranta tam tikrus judesius ministerijos viduje.

Tai viceministras iš esmės ir yra auginamas kaip būsimas arba teoriškai galimas ministras, dėl to aš čia matau tą neskausmingą ir daugmaž normalų perėjimą prie naujo Ministrų kabineto, nes viceministrai jau suaugę su sistema ir tą sistemą pažįsta“, – akcentavo politologas.

O kokį vaidmenį naujosios Vyriausybės lipdyme turės prezidentas G.Nausėda? Pasak L.Bielinio, jo įtaka nelabai kuo skiriasi nuo to, ką jis demonstravo ir rudenį.

[[ge:lrytas:lrytas:39433959]]

Visgi, pridūrė profesorius, Konstitucija taip jau surėdyta, jog šalies vadovą ji pakankamai suvaržo.

„Taip, jis gali atskirus ministrus vienaip ar kitaip sustabdyti, pareikalauti pakeisti, bet, kita vertus, jis turi suprasti, ir dabartinis prezidentas puikiai supranta, kad Vyriausybė turi būti. Ji turi atsirasti ir funkcionuoti.

Be Vyriausybės yra tam tikras chaosas, neaiškumai, sprendimų užtempimas ir jų nevykdymas taip greitai, kaip reikėtų.

Todėl netgi nesutikdamas, nenorėdamas ar nematydamas potencialo viename ar kitame kandidate jis bus priverstas nori nenori pripažinti, kad čia ir dabar reikia turėti tą ministrą – gerą ar blogą“, – kalbėjo L.Bielinis.

Dar net nesusiformavusiai Vyriausybei – jau užprogramuota esminė problema