„Rusijos dronai NATO valstybių teritorijoje yra grėsmė, nepriklausomai nuo to ar tai Ukrainos oro gynybos dezorientuoti dronai ar tikslingai atsiųsti provokacijoms. Skiriasi tikslas, tačiau grėsmė mūsų piliečiams išlieka. Atsižvelgiant į vis augančias rusijos karo pramonės apimtis ir oro atakų prieš Ukrainą kiekį ir tankį, deja turime prognozuoti tikėtiną incidentų augimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Šakalienė.
„Rusija nesirenka taikinių, ji intensyvina puolimo apimtis, o Ukraina sėkmingai planuoja ir vykdo giluminių smūgių operacijas. Tai reiškia rizikos mūsų teritorijose augimą. Todėl oro erdvės apsaugos stiprinimas turi įgauti ir įgauna pagreitį – šalia nacionalinių priemonių būtinas ženkliai didesnis bendras Aljanso įsitraukimas saugant rytinę sieną“, – akcentavo ji.
Pasak ministrės, vienas iš galimų veiksnių yra bendra pasienio valstybių pozicija dėl oro policijos misijos transformavimo į oro gynybos misiją.
„Laikomės tvirtos nacionalinės pozicijos – tokie įvykiai yra netoleruojamai ir atsakas bei spaudimas Rusijai bus pritaikomas naudojant visus instrumentus“, – pabrėžė ministrė.
Anot D. Šakalienės, šiąnakt pažeidus Lenkijos oro erdvę, Lietuvos tarnybos operatyviai keitėsi informacija.
„Nakties metu tarnybos intensyviai keitėsi informacija (Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Nacionalinis krizių valdymo centras, Lietuvos kariuomenė), algoritmai veikia. Oro gynybos pajėgumai buvo pasiruošę ir yra įgalinti numušinėti taikinius. Keitėmės informacija su sąjungininkais“, – kalbėjo ji.
Tuo metu kalbėdama apie pastaruoju metu Lietuvos oro erdvę pažeidusius kelis dronus, D. Šakalienė patikino, kad ministerija jau ėmėsi priemonių, ruošiantis analogiškiems įvykiams.
„Mūsų nacionalinis skubaus reagavimo paketas apėmė sustiprintą oro erdvės stebėjimą, mobilių oro gynybos grupių dislokavimą pasienyje, pakeistą tarnybų sąveikumo algoritmą, ministro įsakymu sutrumpinau objektų neutralizavimo mūsų oro erdvėje sprendimo priėmimo grandinę, šįryt pasirašiau įstatymų pataisas dėl lanksčios oro erdvės. Tai įgalins ne tik pratybų metu turėti galimybę žaibiškai uždaryti oro koridorius saugiam priešiškų objektų numušimui mūsų oro erdvėje, nesukeliant pavojaus civiliams objektams“, – sakė ministrė.
„Šį mėnesį pasirašysime sutartis dėl papildomų trumpo nuotolio ir pasyvių radarų bei papildomų mobilių kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą. Tai patvirtino šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą.
Lenkijos kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu šalies oro erdvė buvo „pakartotinai“ pažeista dronų.