„Man atrodo, kad visi labai gerai suprantame, jog šita situacija Lenkijoje parodė, kad, kai šalia mūsų vyksta karas, yra neįmanoma apsimesti, jog mes esame saugioje situacijoje.
Gal aš tada tiesiai tiesiog pasakysiu – tai yra situacijos eskalacija, nes dronų kiekis, kuris patenka į NATO valstybių teritorijas, auga ir, tikėtina, kad augs. Tiek Rusijos karo pramonė, tiek atakų apimtys, kurios yra vykdomos prieš Ukrainą, auga. 4-ojo straipsnio kontekste tikrai de facto konsultacijos jau vyksta.
Kaip jis toliau bus aktyvuotas, t.y. kokių priemonių Lenkija galėtų pareikalauti, pasiūlyti, kad jos būtų taikomos, sužinosime artimiausiu metu“, – tvirtino D.Šakalienė.
Baltas pavydas Lenkijai ir Rusijos pasityčiojimas iš Vakarų: Lietuvos politikai sureagavo į dronų incidentus
Į Lietuvą trečiadienį atvyksta NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (SACEUR) generolas Alexusas G. Grynkewichas, su kuriuo taip pat bus tariamasi, kokių veiksmų reikėtų imtis.
„Mes turėtume kietai kalbėti apie tai, kad NATO rytinės sienos gynyba yra visų Aljanso narių bendra atsakomybė. Tai reiškia, kad tikrai yra reikalingi papildomi pajėgumai. Mes savo ruožtu iš krašto apsaugos sistemos pusės paskubinome viską, ką galėjome“, – nurodė ministrė.
Susiję straipsniai
Lenkija jau paprašė konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis.
NATO 4-asis straipsnis paprastai laikomas pagrindinių Aljanso operacijų pradžios tašku, jis skirtas ekstremalioms arba skubioms situacijoms. Šis straipsnis oficialiai ragina NATO nares konsultuotis kariniais klausimais, kai kyla grėsmė bet kurios iš šalių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Maskvos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį taip pat pranešė naktį savo oro erdvėje neva numušusi dronus. D.Šakalienė nenorėjo vertinti šių komentarų.
„Šito Baltarusijos pareiškimo šiuo metu nekomentuosiu. Turbūt patys suprantame, kad Baltarusija nėra pozityvus kaimynas ir tam tikrus komentarus pateiksime vėliau“, – patikino ji.
Kol kas, pasak D.Šakalienės, nėra žinoma, ar dronai į Lenkijos teritoriją buvo pasiųsti tyčia.
„Šiuo metu Lenkijos vyriausybė tai vertina kaip agresijos aktą. Techniškai vertinant, kurie iš šių dronų buvo dezorientuoti arba atsiųsti tikslingai, numačius Lenkiją, kaip taikinį, aišku, kad nėra dar atsakymų. Vykdomas tyrimas. Tačiau svarbu yra tai, kad Lenkija tai vertina kaip agresijos aktą ir tai yra teisingas požiūris. Nepriklausomai nuo to, ar dronas yra dezorientuotas, ar atsiųstas tikslingai, grėsmė nuo to nesumažėja“, – pabrėžė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos Lenkijoje saugumo grėsmės Lietuvai tik auga.
„Mes esame tame pačiame regione, į kurį pilasi dronai iš karo zonos. Karo zona yra šalia mūsų. Tai tiesiog turime prisiminti. Atrodo, kad buvome užmiršę“, – pastebėjo D.Šakalienė.
Kiek kitaip anksčiau kalbėjo paskirtoji premjerė Inga Ruginienė. Ji tvirtino, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, o jeigu situacija pasikeistų į blogąją pusę – bus imtasi neatidėliotinų sprendimų.
„Mūsų tarnybos yra parengties režime, stebi situaciją, bendradarbiauja su mūsų kaimynais. (...) Stebime, reaguojame čia ir dabar. Šiandien galiu patikinti, kad Lietuva yra saugi“, – teigė I.Ruginienė.
„Kitų žmonių komentarų, nežinau, kaip jūs įsivaizduojate, kad aš galiu pakomentuoti“, – į bendražygės vertinimus leistis nenorėjo D.Šakalienė.
„Atsiprašau, aš turiu atsiliepti, man skambina kariuomenės vadas“, – toliau pilantis žurnalistų klausimams atsakė ministrė, atsiliepdama į skambutį.
Trečiadienio rytą, Rusijai vykdant ataką prieš Ukrainą, po pakartotinių oro erdvės pažeidimų Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos. Tai patvirtino šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą.
Kaimyninės šalies ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė oro erdvės pažeidimus pavadino „agresijos aktu“.