Trečiadienio rytą pasirodžiusi žinia apie tai, kad į Lenkijos teritoriją įskrido keliolika Rusijos dronų, iš kurių dalį lenkų ginkluotosioms pajėgoms pavyko numušti, privertė dar kartą atsigręžti ir į saugumo situaciją Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šį incidentą vadino eskalacija, ir pridūrė, kad panašių incidentų skaičius gali tik augti. Savo ruožtu paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad NATO įsivertins, ar Lenkijos oro erdvę pažeidę dronai buvo tyčinis veiksmas.

Visgi dabar jau buvęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis prisipažino, kad apima balto pavydo jausmas matant, kaip gerai su šia situacija susitvarkė kaimynai.

„Ryžtingai, teisingai, pagal iškilusią grėsmę. Pas mus, matėme, yra kitokia praktika“, – sakė S.Skvernelis, primindamas du dronų „Gerbera“ atvejus Lietuvoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39470658]]

Portalo Lrytas kalbinti karybos ir gynybos ekspertai Lenkijos reakciją taip pat vadina pavyzdine, bet tikina – jei toks scenarijus nutiktų pas mus, kad ir iš Kaliningrado pusės, Lietuva dronus taip pat sugebėtų pastebėti ir numušti.

„Bet Rusija, kad ir kokie jie bebūtų, nėra visiški idiotai, kad pradėtų atakuoti dronais kitos šalies teritoriją iš Kaliningrado srities, nes tai iš karto akivaizdžiai būtų karinė provokacija, o ne atsitiktinumas, kaip dabar jie bando pateikti“, – sakė gynybos ekspertas, apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Lietuva jau pasimokė?

Anot A.Matonio, kol kas bet kokie svarstymai apie tai, ar dronai į Lenkiją paleisti tyčia, ar visgi atklydo atsitiktinai, tėra spekuliacijos. Dabar svarbu tai ištirti bei išanalizuoti esminius duomenis, kuriuos turi Lenkijos gynybos sistema, sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39465855]][[ge:lrytas:lrytas:39469814]][[ge:lrytas:lrytas:39471447]]

„O tai, kad ji tokius duomenis turi ir sureagavo, būtent ir rodo, kad visą naktį tie įskrendantys į Lenkijos oro erdvę dronai buvo sėkmingai medžiojami tiek pačios Lenkijos karinių oro pajėgų, tiek NATO sąjungininkų karinių pajėgų lėktuvų.

Tad mes kol kas susilaikykime nuo vertinimų – tyčia, ar ne“, – kalbėjo gynybos ekspertas.

A.Matonio teigimu, pastaruoju metu matoma, kad Rusija ypač suaktyvino raketų ir dronų antskrydžius prieš Ukrainos miestus, o tai, matome, atsispindi ir ne tik pačioje Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39475598]]

„Ir realiai nė vienas regioninis centras neišvengė tų atakų. Matome pagal praeitos nakties atakų žemėlapį, kurį platina Ukraina, kad labai didelis skaičius kovinių dronų buvo paleista ir į vakarinę Ukrainos dalį, taigi tikrai galėjo pasikartoti ta situacija, kai nuo oro gynybos radioelektroninių kovos priemonių paveikti dronai galėjo išklysti iš savo pagrindinio numatyto maršruto, nepasiekti taikinių ir įskristi į Lenkijos teritoriją, kas yra visiškai netoli. Tai tokia galimybė egzistuoja“, – kalbėjo A.Matonis.

Vėlgi, pridūrė jis, būtų visai netoliaregiška bei neatsakinga atmesti ir provokacijos tikimybę.

„Nors Ukraina ir nėra ta teritorija, kur vyksta Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“, nes tai yra ta teritorija, kuri patiria būtent Rusijos agresiją, o ne pratybas, bet įmanoma, kad tų pratybų fone, o būtent dabar jau prasideda įkarštis, nes 12 dieną prasidės aktyvi fazė, visiškai įmanoma, kad kai kurių dronų paleidimas galėjo būti ir tam tikra žvalgybos priemonė išsiaiškinti, kaip reaguoja NATO šalys“, – aiškino gynybos ekspertas.

Bet kuriuo atveju, sakė jis, incidentas yra labai rimtas.

„Tai ne vieno, ne dviejų dronų įskridimas ir nukritimas teritorijoje, kaip yra buvę anksčiau, nes priminsiu, kad į Lenkiją taip pat yra įskridę ir dronai, yra įskridusios ir nukritusios sparnuotosios raketos, net Lenkijos du piliečiai žuvo nuo nukritusios raketos.

Visa tai yra labai rimta, lenkai nusiteikę ryžtingai, jie nedvejodami aktyvuoja visas savo karines priemones ir yra pavyzdys, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis visas NATO Aljansas nuo Arkties vandenyno iki Juodosios ir Viduržemio jūrų, susidūręs su tokiu neatsakingu ir pavojingu Rusijos elgesiu“, – kalbėjo A.Matonis.

Ar Lietuvoje nutikus panašiam incidentui galėtume sureaguoti taip pat, kaip ir kaimyninė Lenkija? Pasak specialisto, po šią vasarą įvykusių dviejų „Gerberų“ istorijos dalis procedūrų jau buvo stipriai pakeistos.

„Šiuo metu man nekyla jokių abejonių, kad tradiciniu maršrutu iš Baltarusijos teritorijos atskrendantis dronas atklydėlis ar provokatorius būtų sunaikintas, nes mūsų pasienio regionuose su Baltarusija yra įvestos laikinos neskraidymo zonos, kuriose atsakomybė už oro erdvės kontrolę tenka Lietuvos kariuomenei, ten dislokuoti oro gynybos padaliniai su oro gynybos priemonėmis, su raketomis, radiolokacinėmis priemonėmis, ir jie pasiruošę tai daryti.

Tai šiuo atveju čia nebūtų žaidžiama nei su mūsų valstybės saugumu, nei su visuomenės nuomone. Tai aš tuo požiūriu įsivaizduoju, kad tikrai suveiktų mūsų oro gynyba, nes jei dabar įmanoma pas mus dar labiau atsistoti ant ausų, tai mes ant tų ausų ir stovime“, – konstatavo A.Matonis.

Tiesa, pridūrė gynybos ekspertas, tai nepaneigia ir fakto, kad tam tikrų spragų mūsų oro gynyboje visgi yra.

[[ge:lrytas:lrytas:39475624]]

„Taip, Lietuvos oro gynyba, turinti nepakankamą, bet nemažą kiekį trumpojo nuotolio oro gynybos priemonių, vidutinio oro gynybos priemonių, turi ir tam tikrų spragų. Čia kalbama apie trumpojo nuotolio oro gynybos artileriją – tai yra automatiniai pabūklai ar didelio kalibro kulkosvaidžiai, kurie skirti būtent naikinti tokiems dronams.

Tai pas mus ta spraga tik identifikuota, ji neužpildyta, ir kol kas nėra jokių viešai paskelbtų žinių apie tai, kad tokia ginkluotė būtų įsigyjama, nors, mano šaltinių duomenimis, tikrai domimasi Vakarų gamintojų produkcija.

Tačiau bet kokios produkcijos ir bet kokios ginkluotės įsigijimas, nuo apklausų, pasirinkimų, pirkimo sutarčių sudarymo ir gamybos, užtrunka mažiausiai dvejus trejus metus, taigi turėtume tvarkytis su tomis priemonėmis, kurių dabar yra“, – dėstė A.Matonis.

Taip pat, tęsė pašnekovas, „Gerberų“ atvejai Lietuvai iš tiesų davė svarbių pamokų, ir jos esant reikalui būtų pritaikytos.

„Kariškiai akimirksniu reaguoja į tokius reikalus, labai greitai išanalizuoja ir imasi priemonių. O procedūriškai valstybė irgi sureagavo – tai yra, buvo pakeisti teisės aktai, kurie leidžia būtent įvesti tokias neskraidymo zonas, kad būtų apsaugota mūsų oro erdvė, kitaip tariant, kad ten kariai galėtų nekliudomai naudotis savo turimomis naikinimo priemonėmis, nesukeldami pavojaus civilinei aviacijai ir taikiam oro veiksmui.

Tai šitoje situacijoje, kai pasienyje su Baltarusija yra išskleisti mūsų oro bataliono daliniai su savo dar papildomais radiolokatoriais, kurie stebi oro erdvės skyles, kurios nebuvo labai gerai matomos, ir turi naikinimo priemones, aš neabejoju, kad jeigu dronas atskristų bent jau taip, kaip jis buvo atskridęs iš Baltarusijos, jis būtų pastebėtas, identifikuotas ir sunaikintas“, – kalbėjo specialistas.

A.Matonio teigimu, grėsmės galėtų būti pakankamai gerai identifikuotos ir tuo atveju, jeigu provokacijų Lietuvoje pasitaikytų iš pačios Rusijos pusės.

„Ten situacija mūsų oro erdvės stebėjimo pajėgumų yra tikrai nebloga – Vilkaviškio, Šilalės rajone yra labai galingos radiolokacinės stotys ir ten reljefas leidžia pakankamai efektyviai stebėti tokį įskridimą. Manau, ir ten grėsmės galėtų būti identifikuotos.

Bet Rusija, kad ir kokie jie bebūtų, nėra visiški idiotai, kad pradėtų atakuoti dronais kitos šalies teritoriją iš Kaliningrado srities, nes tai iš karto akivaizdžiai būtų karinė provokacija, o ne atsitiktinumas, kaip dabar jie bando pateikti“, – aiškino jis.

E.Papečkys: nenurašykime Lietuvos

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys teigė, kad už incidentą Lenkijoje bet kuriuo atveju atsakinga tik Rusija – nesvarbu, ar bus nustatyta, kad tai įvyko tyčia, ar ne.

„Pirmiausia, mes turime palaikyti Lenkiją – nesvarbu, ar tai tyčinis, ar netyčinis incidentas, kadangi tai vis dėlto buvo tokia pirma masinė ataka, nukreipta prieš Lenkiją.

Tyčinis tai veiksmas ar ne, už tai vis tiek atsakinga Rusija, nes tai Rusijos dronai, tai nesvarbu, net jei jie netyčia nuklydo, Rusija atsakinga už tai, kur jie nukrito ir kur jie nuskrido.

Natūralu, kad Lenkija aktyvavo ketvirtą NATO sutarties straipsnį, nes tai iš tiesų jau daug grėsmingiau nei vienas ar du atsitiktinai įskridę dronai, ir jeigu tam ruoštasi, kaip sakoma, nuo vasaros, tai turėtų būti kitoks atsakas.

Bet norėčiau visgi įnešti tokio emocijų atsisakymo, nes tai, kad ukrainiečiai sako, jog tam buvo ruoštasi nuo vasaros, nebūtinai taip ir yra“, – dėmesį atkreipė E.Papečkys.

[[ge:lrytas:lrytas:39475597]]

Karybos ekspertas taip pat pridūrė, kad Lenkija ne iš karto pastebėjo visus dronus ir juos numušė.

„Antra – matome pranešimus, kad ir sąjungininkų lėktuvai įsijungė, tai nenurašykime Lietuvos, nes ir mes turime čia sąjungininkų lėktuvus, kurie prireikus padėtų ginti mūsų oro erdvę.

Manau, kad Lietuvos kariuomenė irgi labai kruopščiai rengiasi tokiems galimiems incidentams ar piktybinėms reakcijoms, ir akivaizdu, kad mums dar reikalingas pastiprinimas iš mūsų sąjungininkų, apie ką iš karto ryte pradėjo kalbėti ir mūsų užsienio reikalų ministras.

Ir tai yra normali NATO praktika, nes tai jau yra daryta anksčiau. Pats toks šviežiausias atvejis, kai prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje buvo sustiprinta Turkijos pasienio oro erdvės gynyba, kad kažkuri iš grupuočių nepaleistų raketų į Turkijos teritoriją, ir ten rotaciniu principu buvo sustiprinta apsauga.

Manau, kad būtų labai logiška prašyti ir tikėtis, kad sąjungininkai sustiprins oro gynybą ir Lietuvoje, nes tai yra visos NATO siena, ne tik Lietuvos“, – kalbėjo E.Papečkys.

Taip pat, pastebėjo karybos ekspertas, Lietuva iš Lenkijos galėtų pasimokyti ir dar vieno dalyko – geros komunikacijos. Jo teigimu, kaimyninėje šalyje dėl incidento komunikuojama aiškiai ir siunčiama ta pati žinutė.

„Lenkijoje nebuvo jokio komunikacinio chaoso“, – pridūrė E.Papečkys.

Jeigu Lenkijos scenarijus nutiktų Lietuvoje: ekspertai išskyrė esminį pokytį