Lietinga penktadienio popietė, šiek tiek po 15 valandos. Varėnos rajone esančioje Kabelių pasienio užkardoje ir jos prieigose – taip ramu ir tylu, kad, atrodo, aiškiai girdi kiekvieną savo žingsnį ir net įkvėpimą.

Tačiau vos už kelių ar keliolikos kilometrų, kitoje aukštos ir spygliuotos tvoros pusėje, ta ramybe jau taip nebedvelkia.

Penktadienį prasidėjo aktyvioji bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ fazė. Paskutinį kartą šios pratybos vyko 2021-aisiais, tačiau šiemet, geopolitinei situacijai ir mūsų regione ypač suaštrėjus, jos stebimos gerokai atidžiau.

Lietuvoje apie šias pratybas diskutuota ne vieną mėnesį – nors valstybės institucijos ramino sakydamos, kad didžioji dalis kaimynių agresorių ginkluotės ir karių sutelkta Ukrainoje, nerimo dėl galimų provokacijų netrūksta iki šiol.

[[ge:lrytas:lrytas:39226524]]

Portalas Lrytas pirmąją „Zapad-2025“ pratybų dieną nuvyko visai šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Varėnos rajone tarnaujantys pasieniečiai pravėrė savo darbo užkulisius ir leido pajusti vienos iš svarbiausių šalies tarnybų pulsą.

Budrumas čia – nemenkai sustiprintas, bet laikomasi įprastos darbotvarkės. Savo ruožtu, patys pasieniečiai tvirtina – yra pasiruošę viskam.

[[ge:lrytas:lrytas:39471113]][[ge:lrytas:lrytas:39496288]][[ge:lrytas:lrytas:39496990]]

Stebi kiekvieną metrą

Atvykę į Varėnos rajone esantį pasienio punktą, pirmiausia įžengiame į Kabelių pasienio užkardos pastatą, kur mus pasitinka vyresnioji pamainos pareigūnė. Ji nusiveda mus į specialią patalpą – čia sėdi grupelė operatorių, stebinčių vaizdo kamerų transliacijas iš įvairių pasienio vietų.

Užkarda kontroliuoja maždaug 41 kilometro ilgio pasienio ruožą, jame įmontuota per 600 vaizdo stebėjimo kamerų. Būtent jos padeda užfiksuoti ir neteisėtai Lietuvos sieną kirsti norinčius migrantus.

„Čia matome visą judėjimą – tiek asmenų, tiek žvėrių, tiek transporto. Sėdi operatoriai ir fiksuoja kiekvieną judesį“, – nurodė pareigūnė.

Per kameras pastebėjus ką nors įtartino į vietą iš karto siunčiamos sargybos – tuomet kiekviena situacija kruopščiai įvertinama individualiai.

[[ge:lrytas:lrytas:39506637]]

Per specialius mėlynos spalvos ekranus taip pat galima stebėti ir judėjimą kitoje tvoros pusėje – taip matyti ir Baltarusijos pareigūnų veiksmus. Tai fiksuoja specialus optinis sensorinis kabelis.

Pareigūnė atkreipė dėmesį, kad prasidėjus „Zapad“ pratyboms pastatyti papildomų kamerų ar imtis kokių nors kitų veiksmų neprireikė – užkarda dirba įprastu tempu ir pajėgumais.

Kuo būtent šis Varėnos rajone esantis pasienio ruožas ypatingas? Čia stūkso ir gamtinis Čepkelių rezervatas, į kurį eiliniai gyventojai ar prašalaičiai patekti jau negali – tik patruliuojantys pasienio pareigūnai.

Gana išskirtinę aplinką pelkynai čia sukuria ir neteisėtai į Lietuvą besibraunantiems migrantams.

„Čepkelių rezervate nėra segmentinės tvoros ir jiems patekti lengviau, nei per tvorą. Kai jie prieis prie tvoros iš Baltarusijos pusės, mes jau griečiau suregauosime, negu Čepkelių gamtiniame rezervate“, – aiškino vyresnioji pamainos pareigūnė.

Retkarčiais girdi ir artileriją

Netrukus du pasienio pareigūnai pakviečia mus lipti į pasieniečių automobilį ir vykti prie fizinio barjero.

Bagažinėje – ir kantriai laukiantis tarnybinis šuo.

Važiuojant klampokais miško keliukais akivaizdu, kad dažniausiai čia sukinėjasi tik pareigūnai, nes kitų žmonių praktiškai nesutiksi.

„Miškuose daug keliukų, bet mes dirbdami juos mintinai žinome. Kasdienybė“, – šypsojosi pasieniečiai.

Tiesa, teigė vienas iš pareigūnų, šiltaisiais metų sezonais gyvybės čia šiek tiek daugiau – atvyksta ir grybautojų, ir žvejų. Bet tam reikia ir specialių leidimų.

„Vietiniai gyventojai pateikia prašymus ir gauna leidimus. Dabar irgi matau, kad žvejys važiuoja (rodo tiesiai, – aut.past.), gali atvažiuoti ir prie ežero pažvejoti. Tik, žinoma, informuoja užkardą.

Būna, kad žmonės atvažiuoja pavasaroti, pas giminaičius, pagrybauti nori. Gauna leidimą ir atvažiuoja“, – tikino pasienietis, pridūręs, kad ši tvarka dabar, šalia vykstant karinėms pratyboms, nebuvo pakoreguota.

„Aš tarnybą čia vykdau daugiau nei 20 metų – jau visus iš veido žinome. Nėra daug žmonių aplink, gyvenvietės labai nedidelės, tad tuos pačius žmones sutinkame dažnai“, – sakė pareigūnas.

Būtent šis pasienio ruožas šalia Kabelių kaimo – ypatingai miškingas. Nors pravažiavus galima išvysti skaudžius neseniai praūžusios audros padarinius, medžių, krūmynų čia vis tiek tiršta.

„Kitos užkardos turi ir pievų, atvirų vietovių. Pas mus gana sudėtinga, nes pelkėta, miškinga. Gal atvirame lauke lengviau pastebėti migrantus, miške sudėtingiau. Čia sunkiau ir eiti, ir orientuotis, tai ta gamta gali būti ir kliūtis, ir ne“, – svarstė pasienietis.

[[ge:lrytas:lrytas:39506645]]

Dar neprivažiavus fizinio barjero pasiekiame nedidelį namelį. Tai – vadinamasis atraminis punktas, kur patruliuodami pasieniečiai gali stabtelti ir pailsėti, pavalgyti, pasikūrenus malkas ir sušilti.

„Nes tenka visokias užduotis atlikti – ir sušlampi, ir sušali. Yra galimybė persirengti, ir daiktus išsidžiovinti reikia“, – paaiškino pareigūnai.

Netrukus atsiduriame ir prie paties fizinio barjero, už kelių metrų – jau Baltarusijos teritorija. Palei koncertiną ir tvorą iš karto galima matyti ir smėlyje suartą ilgą takelį.

„Šitas minkštas suartas takelis yra pėdsakų juosta – ant jos negalima lipti. Ir mes, pareigūnai, nelipame. Čia fiksuojami žingsniai“, – informavo pasieniečiai.

Ši vieta ypatinga dar ir dėl to, kad žymį piečiausią Lietuvos tašką.

„Šitą ženklą pagamino mūsų užkardos aprūpinimo skyriaus žmonės, mūsų darbuotojai. Įamžino, sukūrė tokią vietą“, – rodydamas į nedidelį paminklą ant akmenų paaiškino pasienio pareigūnas.

Pasienio apylinkėse patruliuojama nuolat – ir dieną, ir naktį. Visi patruliai gauna suplanuotas užduotis, kurias turi įvykdyti, taip pat turi sau priskirtą ruožo dalį, kur ir turi vykdyti tarnybą. Nei viena ruožo dalis čia nepalikta be priežiūros.

Kokias užduotis patruliuodami vykdo pasieniečiai – tarnybinė paslaptis.

„Kitaip tariant – mes visada čia esame. Gal žmonės kitą sykį mūsų ir nemato, bet mes juos matome“, – tvirtino vienas iš pareigūnų.

Tiesa, kitoje tvoros pusėje, už kelių kilometrų, yra Baltarusijos Gožos poligono teritorija. Čia „Zapad“ pratybos taip pat vyksta. Visgi ta teritorija, kurią galima matyti iš Lietuvos pusės, dėstė pasieniečiai, baltarusių nenaudojama, tiesiog apaugusi miškais.

Stovint kelis metrus nuo Baltarusijos teritorijos taip pat negirdėti jokių pratybas primenančių garsų. Anot pasieniečių, kartais, vykstant eilinėms Baltarusijos pratyboms, sunkioji artilerija gal šiek tiek ir girdisi, bet retokai.

„Tai tikrai nėra kasdienybė, kad diena iš dienos kažkas girdėtųsi“, – sakė pasienio pareigūnas.

Baltarusijos pasieniečius lietuviai kartais sutinka, bet jokio kontakto su jais nepalaiko. Tikino, kad iš kitos sienos pusės nėra girdėję ir jokių kreipimųsi ar komentarų.

[[ge:lrytas:lrytas:39506654]]

„Ir baltarusių tarnybos, pasieniečiai važinėja – čia įprasta praktika. Kaip mes valstybės sieną saugome, taip ir jie“, – kalbėjo VSAT pareigūnas.

Nors žmonių nuogąstavimus dėl „Zapad“ pratybų ir girdi, pasieniečiai pabrėžė, kad visoms galimoms grėsmėms yra pasiruošę.

„Mes vadovaujamės tarnybiniu principu, o žmonės galbūt daug visokių dalykų iš žiniaskaidos girdi ir sureikšmina. Bet mes turime pareigą, savo tarnybą. Visi apmokyti ir paruošti“, – tvirtino pareigūnai.

Ką svarbu žinoti?

Kaip jau skelbta anksčiau, bendros karinės pratybos „Zapad-2025“ vyks keturias dienas. Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama.

Penktadienį prasidėjus „Zapad“ pratyboms, sienų pažeidimų ir kitų provokacijų tikimybė yra išaugusi, tačiau puolimo rizika yra maža, sakė Lietuvos kariuomenė (LK).

„Nefiksuojame Rusijos sausumos kariuomenės telkimo prie mūsų šalies sienų, kas būtų rimta raudona vėliavėlė, o matome Rusijos kariuomenę prikaustytą Ukrainoje, kas reiškia, kad tiesioginio puolimo prieš NATO per Lietuvą ar kitas Baltijos šalis tikimybė išlieka maža“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė kariuomenė.

Tačiau, anot jos, sienų pažeidimų, dronų įskridimų, signalų trikdžių ir kitų provokacijų tikimybė yra išaugusi.

„Tą visi pamatėme aiškiau, nei aiškiai, tai susiję ir su pratybomis, ir su vykstančia Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tokia yra naujoji realybė, į kurią mūsų reakcija yra budrumo padidinimas, koviniai budėjimai ir nuolatinės pratybos“, – akcentavo LK.

Nurodoma, kad Lietuvoje nuo rugsėjo 2 d. vyksta mokymai „Perkūno Griausmas 2025“, kurių metu treniruosis 17 tūkst. karių.

„Šią akimirką vykstančiose pratybose Lietuvoje manevruoja virš 3 tūkst. karių – nuo „Inžinierių griausmo“, kuriame teikti paramą pėstininkams treniruojasi Lietuvos ir sąjungininkų karo inžinerijos padaliniai, „Didžiojo Erelio“, kurio metu į Lietuvą persidislokuoti treniruojasi Bundesvero 37-oji brigada bei kitų pratybų iki „Geležinio kumščio“, kuriame, be perdislokavimo treniruočių, Pabradėje kovinius šaudymus atlikti treniravosi JAV kariuomenės atakos sraigtasparniai“, – rašė kariuomenė.

„Šiaip pratybos šiuo metu vyksta visame rytiniame NATO flange, kuriose dalyvaus iš viso apie 40 tūkstančių karių“, – pridūrė LK.

[[ge:lrytas:lrytas:39506647]]

Akcentuojama, kad kartu Lietuvoje budi NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos ir Vengrijos naikintuvai. Tuo metu pasienyje su Baltarusija, atkreipė dėmesį LK, budi antžeminės oro gynybos vienetas, turintis trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas.

Priduriama, kad šiuo metu taip pat fortifikuojama siena su Rusija ir Baltarusija – užblokuoti arba paruošti užblokuoti virš 20 priartėjimo kelių.

Kariuomenė pažymi, kad informacija yra nepakitusi – „Zapad“ pratybose žada dalyvauti 30 tūkst. karių. Pačioje Baltarusijoje laukiama iki 8 tūkst. karių, o Kaliningrade – iki 4 tūkst. Šių pratybų tikslas, sako kariuomenė, irgi nepakitęs – pademonstruoti galią Vakarams.

Pratybų „Zapad-2025“ išvakarėse sieną su Baltarusija uždarė kaimynės Latvija ir Lenkija, o pastaroji prie sienos papildomai dislokavo apie 40 tūkst. karių. Daug dėmesio sulauksiantys kas dvejus metus vykdomų pratybų manevrai ir NATO reakcija į juos bus dar atidžiau stebimi atsižvelgiant į trečiadienio įvykius, kai iš Rusijos atskriejusiems dronams numušti į orą buvo pakelti Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvai.

Lrytas iš pasienio prie Baltarusijos ir „Zapad“ pašonės: pasieniečiai pasiruošę viskam