Socialdemokratai dar birželį registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją.
„Manau, kad darbas yra atliktas ir tolimesnei veiklai prasmės nėra. Čia ne kažkoks išnaikinimas. Turime suprasti, kad yra darbai, kuriuos atliekame ir tada tos institucijos nebūtinai turi likti. Mes taip užsiauginame institucijų gausą, kurdami komisijas, kurios neturi darbo pabaigos“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
„Tas darbas buvo svarbus, jis padarytas. Lietuvoje, lyginant su kitomis valstybėmis, yra šiek tiek pavėluotas jo startas. Matau, kad darbai yra atlikti ir reikia žiūrėti, kaip toliau gyvename“, – akcentavo jis.
Parlamento vadovas sakė pritariantis grupės socialdemokratų iniciatyvai naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, tokiu būdu sprendimo galią suteikiant savivaldai.
„Turime palikti ir pačioms savivaldybėms nuspręsti. Yra įvairios situacijos, klausimai yra tokie kompleksiniai, kurie visos šalies mastu atrodo vienaip, o konkrečioje savivaldybėje, (...) yra tinkami. Neturėtume pagal vieną kurpalių, pagal kažkokį požymį viską nukirsti ir sakyti, kad tie dalykai negali būti skirtingai vertinami ar paliekami“, – dėstė J. Olekas.
A. Bubnys: sprendimai galėtų būti lankstesni
Tuo metu su Seimo pirmininku susitikęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys pritarė, kad savivaldoms turėtų būti palikta daugiau pasirinkimo laisvės.
„Tie sprendimai irgi galėtų būti lankstesni. (…) Pereiname į kažkokius pilietinius karus dėl viešųjų objektų. Galbūt reikėtų ieškoti daugiau galimybių, sprendimo variantų, kad visuomenė nebūtų taip poliarizuojama, supriešinama“, – dėstė A. Bubnys.
Visgi, jis sakė nesutinkantis su nuomone, kad desovietizacijos procesas Lietuvoje jau baigtas. Pasak A. Bubnio, šiuo metu dar laukia sovietinių karių kapinių perkėlimo darbai.
ELTA primena, kad grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.
Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, tuometinis premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Po tokių reakcijų, desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.
Pagal galiojusią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarstė desovietizacijos komisija ir teikė rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priimdavo centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būdavo įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).