„Kažkokios urminės amnestijos tikrai negali būti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Aš manau, kad atsakomybė privalo būti. Atsakomybė turi būti adekvati tai žalai arba tam nusižengimui, kuris buvo padarytas“, – tęsė jis.
Šalies vadovas priminė, kad prezidentas malonę gali suteikti tik bausmę atliekantiems nuteistiems asmenims.
Susiję straipsniai
„Šiuo atveju, kalbame apie šiek tiek kitus žmones“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad atsakomybės „čekutininkams“ klausimą turėtų spręsti Seimas.
„Viskas Seimo rankose. Labai tikiuosi, kad Seimas priims tokius sprendimus, kurie nesukels nusivylimo visuomenėje“, – akcentavo G. Nausėda.
Kaip jau buvo skelbta, 104 Lietuvos savivaldybių tarybų narių iš įvairių šalies vietovių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius, keldami klausimus dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.
Kreipimesi į šalies vadovą ir Seimo narius keliami klausimai, kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybos narius, o už tuos pačius nusižengimus vieniems taiko baudžiamąjį persekiojimą, kitiems – civilinį, o tretiems – susitaikymo su valstybe mechanizmą.
Savivaldybių tarybų nariai norėtų, kad jų bylos baigtųsi kaip Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus – jos būtų nutrauktos.
Apie amnestijos taikymą nuteistiesiems „čekiukų“ bylose šią savaitę prabilo ir paskirtoji teisingumo ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė. Pasak jos, Seimas galėtų sureaguoti į kreipimąsi ir priimti sprendimą dėl amnestijos.