Šią vasarą laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turėjo per 204 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis jų – ukrainiečiai. Kaip kontroliuojami Lietuvoje esantys užsienio piliečiai ir ar jie kelia kokį nors pavojų mūsų šaliai?

„Jau seniai net kasdieniame gyvenime žmonės pastebi, kad Lietuvoje padaugėjo imigrantų. Prieš kurį laiką buvo manoma, kad jų ypač pagausėjo Vilniuje, tačiau dabar jau akivaizdu, jog atvykėlių iš įvairių šalių vis daugiau ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, atvykėlių iš Tadžikistano nuo 2023 metų sausio iki šių metų liepos padaugėjo beveik penkiskart“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Žygimantas Kalpokas, anksčiau dirbęs kriminalinėje policijoje, Užsieniečių registracijos bei Medininkų užsieniečių registracijos centruose, taip pat Migracijos valdyboje.

– Ar smarkus imigrantų padaugėjimas Lietuvoje – jau problema?

– Be abejo. Apie tai kalbame seniai ir jau pavargome šią problemą kelti viešumoje, nes niekas nekreipia dėmesio. Kai 2022 m. buvo naikinama Migracijos valdyba, įspėjome, kad tai jokių rezultatų neduos. Atvirkščiai – susilpnins imigrantų kontrolę.

[[ge:lrytas:lrytas:39358436]]

– Kas turėjo daugiausia įtakos, kad Lietuvoje taip padaugėjo imigrantų? Gal ir iš Baltarusijos plūstelėjusi nelegalų banga?

– Dėl tų nelegalų mažiausiai problemų, nes kol mūsų šalies valdžia galvojo, ką su jais daryti, kol sumontavo pasienyje barjerus ir stebėjimo sistemas, dauguma jų iš Lietuvos patraukė tolyn į Europą.

Imigrantų pagausėjimą lėmė tik šalies valdžios migracinė politika.

Daugelis Europos šalių atvykstantiems migrantams išduoda darbo vizas, o Lietuva kažkodėl nusprendė išdavinėti leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:39358080]][[ge:lrytas:lrytas:39010186]][[ge:lrytas:lrytas:37318435]][[ge:lrytas:lrytas:38775032]]

Be to, buvo pristeigta centrų Azijos šalyse ir jų padedami imigrantai taip pat atvyksta į Lietuvą.

– Kodėl darbo vizos yra saugesni dokumentai?

– Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra apibrėžtas jų atvykimas, buvimas ar išsiuntimas iš Lietuvos. Vizas galėdavo panaikinti pasieniečiai, Migracijos departamentas ir Užsienio reikalų ministerija, o leidimus laikinai gyventi gali naikinti tik Migracijos departamentas.

Jei, tarkime, pasieniečiai, Vilniuje vykdydami migracijos kontrolę tikrindami pavežėjus, maisto pristatytojus, darbovietes, aptiktų, kad užsienietis, teisėtai atvykęs į Lietuvą, nurodytoje darbovietėje net nepasirodė, jie neturėtų teisės panaikinti jo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Pasieniečiai tik galėtų apie tai informuoti Migracijos departamentą. Kol ši institucija susisuktų panaikinti užsieniečio leidimą laikinai gyventi, kol jį apie tai informuotų, supažindintų su sprendimu ir nurodytų, kad per tam tikrą laiką privalu išvykti iš Lietuvos, praeitų nemažai laiko.

– Kaip elgiamasi, jei užsieniečio nepavyksta surasti pagal jo nurodytą adresą?

– Iš pradžių bandoma susisiekti telefonu arba, jei įmanoma, siunčiami pareigūnai į nurodytą gyvenamąją vietą. Tačiau mano patirtis rodo, kad nurodytu adresu užsieniečių surasti dažniausiai neįmanoma, nes jie nurodo bet kokį adresą.

O štai pervežimo įmonės vienu adresu neretai „pakabina“ dešimtis užsieniečių. Ne kartą teko susidurti, kad viename bute neva gyvena dvidešimt ar trisdešimt užsieniečių.

Jei stebuklingu būdu pavyksta užsienietį surasti ir supažindinti su sprendimu, kuriuo panaikintas jo leidimas gyventi Lietuvoje, jis įpareigojamas išvykti.

Jeigu neišvyksta, tuomet imamasi organizuoti jo išsiuntimą. Tuo privalo užsiimti Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Mano patirtis ne kartą įrodė, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos užtrunka net pusę metų.

O kol mūsų institucijos vykdo tas išsiuntimo procedūras, imigrantas greičiausiai toliau klydinėja po Lietuvą greičiausiai neteisėtai uždarbiaudamas.

[[ge:lrytas:lrytas:39580284]]

– Bet kol institucijos sukasi savo procedūrų verpetuose, tie išsiųstini užsieniečiai gali ir pabėgti iš Lietuvos.

– Žinoma. Be to, vargu, ar kas nors yra matęs statistiką, kuri įrodytų, kiek buvo priimta sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos ir kiek jų buvo įvykdyta.

2021–2022 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo nustatęs, kiek asmenų, gyvenančių Lietuvoje, kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.

Kodėl iki šiol nežinome, kiek jų buvo išsiųsta iš Lietuvos?

– Kas tuos asmenis privalėjo išsiųsti?

– VSD dirba pagal kriminalinės žvalgybos priemones, visą informaciją apie asmenis, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, pateikia Migracijos departamentui, o ši institucija tuos asmenis iš šalies privalėtų išsiųsti nedelsdama.

– Kas turi sumokėti už tokių asmenų išsiuntimą iš Lietuvos?

– Dėl apmokėjimo yra tam tikrų niuansų. Asmenys išsiunčiami už Lietuvos lėšas.

Bet Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūra FRONTEX kompensuoja nemenkas sumas už nepageidautinų asmenų išsiuntimą iš Lietuvos. O pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą institucijos gali išsireikalauti, kad darbdavys, atsivežęs dirbti užsienietį, išsiųstų jį už savo pinigus.

Tačiau drįstu abejoti, ar iš tikrųjų darbdaviai taip elgiasi.

[[ge:lrytas:lrytas:36250475]][[ge:lrytas:lrytas:36109199]][[ge:lrytas:lrytas:35292798]]

– Kaip nustatoma, ar legaliai užsieniečiai dirba tarptautinėse pavežėjų ar maisto pristatymo firmose?

– Tai padaryti faktiškai neįmanoma. Man taip pat yra tekę susidurti, kad viena darbo paskyra naudojasi keli uzbekai ar tadžikai.

Jei būtų pajėgumų atlikti migracinę kontrolę, būtų galima išspręsti ir šią problemą.

Be to, pavežėjus gali patikrinti ir Darbo inspekcija, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Migracijos departamentas ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau nuolat kartojama jau sakralinė tapusi frazė: „Trūksta žmogiškųjų resursų.“

– Kiekgi tų vadinamųjų žmogiškųjų resursų migracinei kontrolei atlikti yra?

– Nėra tiksliai pranešta, ar buvo didinamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir Migracijos departamento darbuotojų, vykdančių užsieniečių buvimo ir gyvenimo mūsų šalyje kontrolę, skaičius. Ar su tokiomis pajėgomis, kokios yra dabar abiejose institucijose, apskritai galima kontroliuoti užsieniečius? Ar tik apsimetame, kad juos kontroliuojame?

Mano galva, šiuo metu vyksta tiesiog butaforinė kontrolė. Reikėtų pripažinti, kad su tokiomis pajėgomis, kokias turime, nors ir stengiamasi, migrantų kontrolė tiesiog neįmanoma.

Antai pajūrio krašte oficialiai įregistruota daugiau nei 22 tūkst. užsieniečių. Tai – žmonės, kurie teikėsi sąžiningai registruotis ir nurodė savo gyvenamąją vietą.

O štai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie atsakingi už jų kontrolę, yra viso labo penki. Tiksliau – penki etatai, iš jų vienas neužimtas, taigi dirba 4 pareigūnai. Ką jie gali padaryti, kai vienam jų tenka po 5,5 tūkstančio užsieniečių?

[[ge:lrytas:lrytas:39590185]]

– Kokios tų pareigūnų pareigos?

– Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdo migracijos kontrolę nuo užsieniečio atvykimo į Lietuvą iki jo išvykimo. Jie atsakingi už užsieniečių sulaikymą, jei jie pažeidė mūsų šalies įstatymus, taip pat už tai, kad būtų nustatyta, ar jie Lietuvoje gyvena teisėtai.

– Ar policija negalėtų bent didžiuosiuose miestuose vykdyti reidus, kurių metu tiesiog gatvėse būtų tikrinami užsieniečių dokumentai?

– Policija neturi kompetencijų nustatyti, ar asmens dokumentai suklastoti, ar ne, nes net ne visi policijos pareigūnai turi galimybių prisijungti prie „Migrio“ duomenų sistemos, kurioje kaupiama informacija apie užsieniečius.

Beje, vienu metu buvo aptikta gana daug suklastotų vairuotojų pažymėjimų, nes nemažai VSAT pareigūnų buvo perėję dirbti į policiją. O jie žino, kaip prisijungti prie „Migrio“ sistemos.

Būta net ir tokių atvejų, kai pasieniečiai aptikdavo vežėjų suklastotų vairuotojų pažymėjimų.

Tad apie kokius aukštos kvalifikacijos specialistus, atvykstančius dirbti į Lietuvą, jau kurį laiką kalba valdžia? Neretai susidaro įspūdis, kad darbdaviai vežasi dirbti bet ką.

Taip pat dažnai girdime, kad reikėtų mažinti arba didinti tam tikrų profesijų darbuotojų, atvykstančių į Lietuvą, kvotas.

Bet ar buvo bent kartą patikrinta, koks tų per metus atvykusių penkiasdešimties tūkstančių darbuotojų likimas? Kur jie? Kodėl darbdaviams vėl reikia penkiasdešimties tūkstančių užsieniečių?

Juk jei užsieniečiai dirba ir integruojasi Lietuvoje, jų poreikis turėtų kasmet mažėti.

Bet iš tikrųjų Lietuvoje kasmet daugėja tadžikų, kirgizų, pakistaniečių ar indų. Tai lemia ne tik darbdavių apetitas, bet ir mokymo įstaigų politika – gimstamumas Lietuvoje mažėja, todėl universitetų ar kolegijų vadovai atsivilioja studentų iš trečiųjų šalių.

Atsitinka ir taip, kad tie studentai iš trečiųjų šalių tik pasinaudoja studijų niša, atvažiavę į Lietuvą niekur nesimoko, o tik nelegaliai dirba.

– Migracijos departamentas skelbia, kad šių metų vasarą leidimus gyventi Lietuvoje turėjo kiek daugiau nei 204 tūkst. imigrantų. Ar šie skaičiai realūs?

– Manau, dar trečdalis imigrantų būna šešėlyje, neturintys leidimų gyventi Lietuvoje arba tie leidimai panaikinti, tačiau jie neišvykę.

Anksčiau sakydavome, kad imigrantams Lietuva nėra tikslo šalis, o dabar tokią nuostatą reikėtų pamiršti – kaip visavertė Europos Sąjungos narė ji jau tapo tikslo valstybe.

[[ge:lrytas:lrytas:39590118]]

Lenkai riboja išmokas

Lenkijos prezidentas K.Nawrockis neseniai vetavo įstatymą, kuriuo buvo pratęsta finansinė parama ir nemokama medicininė priežiūra visiems šalyje gyvenantiems Ukrainos piliečiams. Nuo šiol tokios išmokos bus mokamos tik oficialiai dirbantiems asmenims.

O štai Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis pareiškė, jog bus siekiama apriboti socialines išmokas ukrainiečiams vyrams Europoje, kad nebūtų paskatos jiems išvengti tarnybos kariuomenėje.

Migracijos departamentas stebi situaciją

Migracijos departamento atstovas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad personalo, kuris pagal kompetenciją atlieka užsieniečių kontrolę, pakanka. Tačiau dėl esą nekonkurencingo darbo užmokesčio sunku pritraukti ir ilgiau išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

„Nepaisant to, Migracijos departamentas nuolat stebi situaciją. Esant poreikiui gali perskirstyti žmogiškuosius resursus ir reikiamą darbuotojų skaičių operatyviai mobilizuoti, jei staiga pasikeičia tam tikri veiklos prioritetai, atsiranda skubių didelės apimties užduočių“, – tvirtino departamento atstovas.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbti kviečiamų užsieniečių kvota nėra skirstoma pagal ekonominės veiklos rūšis. Palikta tik bendra nustatyta kvota – 24 830 asmenų. Rugpjūčio mėnesio duomenimis, išnaudota daugiau kaip pusė paskirtos kvotos – 14 764 asmenų. Kvotą kiekvienais metais nustato ir tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

[[ge:lrytas:lrytas:39590184]]

Tarp atvykėlių pirmauja Ukrainos piliečiai

Šių metų rugpjūčio pradžioje daugiausia piliečių, turinčių galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje, buvo iš šių užsienio valstybių:

Ukrainos – 75 tūkst. 941;

Baltarusijos – 51 tūkst. 962;

Rusijos – 14 tūkst. 244;

Uzbekistano – 9 tūkst. 612;

Indijos – 7 tūkst. 241;

Tadžikistano – 6 tūkst. 265;

Kirgizijos – 4 tūkst. 726;

Azerbaidžiano – 4 tūkst. 175;

Kazachstano – 3 tūkst. 85;

Pakistano – 2 tūkst. 443;

Turkijos – 2 tūkst. 27.

Padaugėjo apsimetėlių studentų iš užsienio

Migracijos departamento duomenimis, dalis studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas atvykstančių užsieniečių piktnaudžiauja ir studijas mūsų šalyje naudoja kaip priedangą tikėdamiesi patekti į Šengeno erdvę ir ten ieškotis darbo.

Kai kurie užsieniečiai bando apsimesti studentais, o Migracijos departamentui pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie mokesčius už studijas mėginant gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu. Buvo nustatyta ir aukštųjų mokyklų sukčiavimo atvejų, kai jos tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu, nors užsieniečiai studijas siekė pradėti nuotoliniu būdu arba jiems buvo sudaromos sąlygos keisti studijų kryptį. Kai kurie studijuoti Lietuvoje planuojantys užsieniečiai pateikė suklastotus asmens dokumentus.

Per pastaruosius dvejus metus studentų iš Indijos Lietuvoje padaugėjo tris kartus – nuo 568 iki 1539. Smarkiai išaugo studentų iš Pakistano (nuo 100 iki 1039) ir Bangladešo (nuo 32 iki 557) gretos.

Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi 924 Baltarusijos ir 725 Ukrainos piliečiai.

Šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje gyveno 9009 užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.

Sustiprinus studijuoti į Lietuvą atvykstančių užsienio piliečių kontrolę padaugėjo sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje studijų pagrindu.

Pernai leidimų neteko 525 asmenys, šiemet iki rugsėjo – 780. Buvo ir taip, jog leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu yra naikinami gavus informacijos, kad užsienietis neatvyko studijuoti Lietuvoje. 2023 m. tokių atvejų buvo 6, šiemet – 107.

Būriai svetimšalių Lietuvoje virsta vaiduokliais: kaip tuo naudojasi apsimetėliai (11)