„Jeigu dar vienas (buvęs politikas – ELTA) bus teisme, ar tai sužlugdys teismo darbą? Sunku pasakyti, greičiausiai, ne. Viskas priklausys nuo paties darbo organizavimo“, – „Žinių radijui“ teigė A. Kabišaitis.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pasiūlė socialdemokratas Juozas Olekas.
J. Sabatauskas yra ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos narys, į Seimą renkamas nuo 2000 m.
Paaiškėjus, kad į KT teisėjus teikiama J. Sabatausko kandidatūra, parlamento opozicija tokį sprendimą įvertino kaip teismo politizavimą ir diskreditavimą.
Sako, kad Seimas turi įvertinti, ar kartoti S. Šedbaro precedentą
Tiesa, apie KT politizavimo grėsmes buvo prabilta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis TTK vadovas Stasys Šedbaras. Savo ruožtu A. Kabišaitis sako, kad Seimas turės apsispręsti, ar kartoti šį precedentą ir į KT teisėjus skirti J. Sabautauską.
„Čia būtų klausimas Seimui. Seimas yra tas skiriantis subjektas, kuris balsuoja slaptu balsavimu. Seimo nariai balsuodami išsprendžia tą klausimą, ar jie tame mato kažkokias problemas, ar ne“, – dėstė patarėjas.
ELTA primena, kad į KT teisėjus teikiami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, socialdemokratas J. Sabatauskas, Vilniaus universiteto profesorius Haroldas Šinkūnas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Artūras Driukas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.