Tiesa, priesaikų metu Seimo posėdžių salė buvo apytuštė – daugiausiai procesą stebėjo valdantieji, konservatoriai – tik du, keli liberalai. Neapsieita ir be subtilių politinių pozicijų pareiškimų – kai priesaiką skaitė kultūros ministras Ignotas Adomavičius, liberalai stovėjo į jį atsukę nugaras.
Pasisako Seimo frakcijos
Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė naujosios I.Ruginienės programą – parlamento frakcijų atstovai pristatė savo pozicijas.
Pirmasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos poziciją pristatęs konservatorius Mindaugas Lingė kalbėjo, kad susidarė įspūdis, jog vienintelė kompetencija, kurios reikės būsimiems ministrams įgyvendinant programą, tai „rafinuotai tęsti Vilijos Blinkevičiūtės pradėtą makaronų kabinimą“.
„Sunkiai formuotas Vyriausybės rezultatas – slogus nuo pradžios iki pabaigos. Nors kabinete bus pajėgių ministrų, bet bendras įspūdis vienas – XX-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė bus eksperimentinė. Nuo pasirinkimo į premjeres skirti asmenį be didesnės valstybinio darbo patirties, iki perfomanso saugant energetiką Kultūros sąskaita“, – kalbėjo M.Lingė.
Konservatorius kalbėjo, kad programa – nenuosekli, be to, punktai vienas kitam prieštarauja.
„Vyšnia ant torto tapo premjerės atsakymas mūsų frakcijoje: „Koks skirtumas, kas į programą įrašė?“ Ši situacija ir požiūris ne tik nuvilia, bet ir skamba grėsmingai. Visuomenei siunčiamas signalas, kad tai – ne jūsų reikalas“, – dėstė jis.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad kalbėti apie programą ir jos nuostatas net neverta, nes „dalykiškumo, profesionalumo, konstruktyvumo šiame procese, kurį šiandien ryte paskirtasis aplinkos ministras įvardijo kaip balaganą, nebuvo“.
S.Skvernelis aiškino, kad prie programos neprisidėjo beveik nė vienas paskirtasis ministras, neaišku, kas iš tiesų yra programos autorius.
„Turėjome unikalią situaciją, kai prisikviesti į frakcijas kai kurių ministrų, kurie apgintų programines nuostatas, bent paaiškintų, buvo neįmanoma“, – priminė jis.
Demokratų lyderis tikino, kad lieka iki galo neaišku, kas šioje Vyriausybėje iš tiesų priims sprendimus.
„Kartais norisi šiame procese tiesiog paprašyti Seimo pirmininko – įgnybkite, ar nesapnuoju, kas darosi mūsų šalyje, kai taip labai žemai nuleista profesionalumo kartelė, skaidrumo, kalbant apie kai kurias ministrų kandidatūras, patį formavimą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė jau paskirtuosius šios Vyriausybės ministrus, kurie, įvykus ministerijų mainams, paskutinę minutę buvo patraukti.
„Nespėliosiu, kaip jaučiasi tie keli socialdemokratų žmonės, kurie buvo iškeisti kaip pėstininkai šachmatų lentoje. Iš šono tai atrodo apgailėtinai. O tie, kurie tokius mainus sumanė, yra labai prasti strategai“, – pabrėžė V.Čmilytė-Nielsen.
V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi kad, nepaisant „chaotiškų pastarųjų savaičių ir šokiruojančios vakarykštės dienos“, Lietuva stovi ant gerų pamatų, todėl ilgalaikio šalies progreso XX-oji Vyriausybė nesugriaus, tik pristabdys, sukurs daug problemų, kurias kitoms valdžioms reikės tvarkyti.
Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, kad valdančiosios koalicijos formavimą šiandien reikėtų paminėti taip, kad „po tamsos atėjo šviesa“.
„Po juodinimo, žeminimo ir po visų istorijų, kurios buvo dirbtinai opozicijos kuriamos“, – aiškino R.Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis teigė užjaučiantis naujuosius ministrus, nes jie esą taps „medžiojamais gyvūnais“, todėl jis linkėjo laikytis programos, nepasiduoti manipuliacijoms.
Tiesa, R.Žemaitaičio pasisakymas užtruko, todėl salėje pasigirdo konservatorių frakcijos šūksniai „laikas!“. Į tai R.Žemaitaitis irgi sureagavo.
„O kai opozicija šauks laikas ar ne laikas, niekada nekreipkite dėmesio. Užfiksuokite, ką jie sakė – kai jūs ateisite pas juos į frakciją, skirkite jiems tik penkias minutes. Po penkių minučių atsistokite, sakykite: „Laikas, iki, ciao bambino“. Ir išeikite. Patikėkite manimi, jie iš proto numirs“ – patarė R.Žemaitaitis, o salėje prasidėjo didelis šurmulys, skambėjo politikų juokas ir plojimai.
Po visų frakcijų atstovų pasisakymų į tribūną stojo pati paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, padėkojusi už įvairias kolegų nuomones ir įžvalgas.
„Kai kuriuos dalykus tikrai keista girdėti, ypač apie tai, kad neaišku, kas programą rašė, neaišku, kaip ji bus vykdoma. Bet programa yra tęstinis XIX Vyriausybės darbas“, – aiškino I.Ruginienė.
Paskirtoji premjerė vylėsi, kad nepaisant kritikos ir „tam tikrų spaudimo būdų“, Vyriausybė galės „išeiti“ su darbais, kurių reikia Lietuvai.
„Labai gaila, kad mūsų siekiai, įrašytos nuostatos vertinamos kaip populistinės idėjos. Suprantu, kad kai kam būtų priimtiniau viską nurėžti, taupyti ir neskirti dėmesio tiems, kam labiausiai to dėmesio reikia. Bet mes esame kitokia Vyriausybė ir einame kitokiu keliu“, – dėstė I.Ruginienė.
Turėjo klausimų
Netrukus Seimo nariai paskirtiesiems ministrams galėjo užduoti klausimų.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teiravosi, ar I.Ruginienė neturi plano greitu metu „nuimti“ paskirtąjį kultūros ministrą Ignotą Adomavičių, taip pat paklausė, kokia būtų riba, kada premjerė nebepasitikėtų savo ministrais.
I.Ruginienė tvirtino neturinti jokio plano I.Adomavičiaus nuimti, nes nori, kad Vyriausybė veiktų stabiliai.
„O dėl pačių ministrų – labai normalios, paprastos taisyklės, kaip kiekvienam darbuotojui darbe – kiekvienas, kas ateina, turi dirbti sąžiningai, pagal tikslus, suformuotus Vyriausybės programoje“, – aiškino paskirtoji premjerė.
Tuo metu socialdemokratė Birutė Vėsaitė premjerės teiravosi dėl jos nusiteikimo spręsti žmogaus teisių klausimus.
„Kadangi socialdemokratai lyderiauja šioje Vyriausybėje, tai man rūpimas klausimas – kaip mes elgsimės, ar išlaikysime socialdemokratinį veidą žmogaus teisių srityje, tarkime, dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo dėl partnerystės, dėl reprodukcinių teisių. Šių dalykų Vyriausybės programoje nėra, bet ar yra mintyse?“ – savo partijos kolegės pasiteiravo B.Vėsaitės.
I.Ruginienė priminė koalicijos partnerių susitarimą, kad projektai Seimui bus teikiami, bet dėl jų bus balsuojama laisvai. Tad, kaip pabrėžė premjerė, nuo pačių socialdemokratų priklausys, ar šie klausimai bus išspręsti.
„Priklausys nuo mūsų socialdemokratų frakcijos, ar mes išlaikysime socialdemokratinį veidą, ar ne. (...) Labai tikiuosi, kad net ir opozicija prisidės konsoliduojant balsus ir projektas bus priimtas“, – vylėsi I.Ruginienė.
Visuomenės pyktis prezidento neišgąsdino
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino paskutinius tris ministrus į naująją Vyriausybę – aplinkos ministru paskyrė dabartinį viceministrą Kastytį Žuromską, energetikos ministro pareigas patikėjo eiti iki šiol ministerijai vadovavusį Žygimantą Vaičiūną.
Tuo metu kultūros ministru paskirtas kritikos viešojoje erdvėje ir iš šios srities bendruomenės sulaukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius.
Kitus 12 ministrų šalies vadovas paskyrė jau anksčiau. Finansų ministerijos vadovu buvo paskirtas iki šiol viceministru dirbęs Kristupas Vaitiekūnas, socialinės apsaugos ir darbo ministre – Seimo narė Jūratė Zailskienė, susisiekimo ministru – viceministras Juras Taminskas.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir toliau vadovaus Dovilė Šakalienė, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – Marija Jakubauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai (URM) – Kęstutis Budrys, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) – Vladislavas Kondratovičius.
Teisingumo ministre šalies vadovas paskyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasiūlytą parlamentarę Rita Tamašunienę. Patvirtintas ir „valstiečių“ kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas.
Taip pat pritarimo sulaukė į žemės ūkio ministrus „Nemuno aušros“ deleguotas viceministras Andrius Palionis.
Kaip atrodo programa?
Rugsėjo pradžioje plenarinių posėdžių salėje pristatytame dokumente I. Ruginienės Vyriausybė įsipareigoja gynybai skirti ne mažiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat pabrėžiama, jog kartu su Šiaurės, Baltijos šalimis ir Lenkija ketinama stiprinti išorinės NATO ir Europos Sąjungos (ES) sienos saugumą ir gynybą, akcentuojamas siekis sukurti integruotą Baltijos gynybos liniją.
Naujosios Vyriausybės programoje numatyti ir planuojami ekonominiai pakeitimai, tarp kurių – planai laikinai stabdyti akcizo dyzelinui kėlimą, įvesti naują finansinio stabilumo mokestį bankams, didinti Kelių fondo finansavimą, peržiūrėti leistinas atsiskaitymo grynaisiais ribas ir tęsti atsinaujinančios energetikos šalyje plėtrą.
Naujosios Vyriausybės programoje, lyginant su buvusiu Gintauto Palucko Ministrų kabinetu, esama ir pokyčių – pavyzdžiui, pažymima, kad su Kinija bus siekiama atkurti santykius iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse.
Tiesa, viešoje erdvėje kilo klausimų, kodėl naujajame dokumente nebeliko nuostatos, jog Kinija kelia rimtus iššūkius Lietuvai, o jos partnerystė su Rusija yra grėsmė. Tokios formuluotės buvo įrašytos G. Palucko Vyriausybės programoje.