Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, kai š. m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio posėdžio metu, kuris buvo viešai transliuojamas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis prie mikrofono išsakė teiginius, kad kitas Seimo narys yra teistas dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo nario skunde nurodytas aplinkybes bei skundo patikslinimo metu surinktus duomenis.
Tyrimą, kurį pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Liberalų sąjūdžio lyderė: R. Žemaitaitis sąmoningai mane šmeižė
Prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų apie Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytė-Nielsen, politikė tvirtina – Seimo narys sąmoningai ją šmeižia.
„Tą sakė žmogus, kuris nuolat pabrėžia, kad turi teisinį išsilavinimą. Tai nebuvo joks atsitiktinumas, Remigijus Žemaitaitis sąmoningai mane šmeižia, žemina ir bando tokiu būdu pakirsti pasitikėjimą, dėl to kreipiausi“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Jo retorika vis agresyvėja, o šis pasisakymas buvo nukreiptas tiesiogiai į mane, kaip į asmenį, pasakant visiškai melagingus teiginius ir mane šmeižiant. Tai yra peržengta riba“, – pabrėžė ji.
Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo R. Žemaitaičio šmeižto V. Čmilytės-Nielsen atžvilgiu.
Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, kai rugsėjo 10 d. vykusio Seimo vakarinio posėdžio metu R. Žemaitaitis tvirtino, esą V. Čmilytė-Nielsen yra teista dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
R. Žemaitaitis ketina atsiprašyti V. Čmilytės-Nielsen: galvoje turėjau teistą partiją, ne pirmininkę
Prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų apie Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, politikas ketina atsiprašyti parlamentarės. Pasak „aušriečio“ kalbėdamas apie teistumą, jis omenyje turėjo Liberalų sąjūdį, o ne šios partijos lyderę.
„Mintis buvo, kad teistos partijos pirmininkė. Visą gyvenimą, visą laiką sakydavau, kad teistos partijos pirmininkė – niekur nerasite, kad būčiau apie ją pasakęs. Prokurorui surinksiu apie šimtą savo pasisakymų, prokuroras galės įvertinti ar sumaišiau tyčia, ar netyčia. Niekada nesakiau, kad ji yra nuteista“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
„Žinoma, kad atsiprašysiu, jeigu tikrai tokį lapsus linguae padariau – ji nėra nuteista, partija yra nuteista“, – akcentavo jis.
R. Žemaitaitis atsiprašė liberalų lyderės
Kiek vėliau Seimo posėdžių salėje „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis viešai atsiprašė V. Čmilytės-Nielsen teigdamas, jog iš tikrųjų kalbėjo ne apie ją, o apie jos atstovaujamą partiją.
„Aš atsiprašau viešai, Viktorija, nenorėjau pasakyti, kad jūs (nuteista – ELTA), kalbėjau apie jūsų partiją“, – Seimo salėje į parlamentarę kreipėsi R. Žemaitaitis.
Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo R. Žemaitaičio šmeižto V. Čmilytės-Nielsen atžvilgiu.
Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, kai rugsėjo 10 d. vykusio Seimo vakarinio posėdžio metu R. Žemaitaitis tvirtino, esą V. Čmilytė-Nielsen yra teista dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
„(...) praeitą kadenciją turėjau keletą vizitų Europos Komisijoje ir kitur, tai manęs klausdavo, kaip pas jus Seime gali būti teista partijos pirmininkė ir vadovauti Seimo pirmininkė už kyšį, pinigų gryninimą ir už slėpimą. Jie manęs klausdavo, ar tai yra normalu ir sakydavo, o kiek kainuoja nusipirkti pas jus partiją ir nusipirkti Seimo pirmininko postą, kad Liberalų sąjūdis būtų valdančiojoje daugumoje“, – tuomet Seimo posėdyje kalbėjo R. Žemaitaitis.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.