Prieš ketverius metus prie Seimo vykusios riaušės truko apie 8 valandas. Nuosprendis jų dalyviams buvo paskelbtas perpus greičiau – per keturias valandas, o teismo salėje prireikė ir medikų, ir policijos pagalbos.

Išklausyti nuosprendį dėl 2021 metų rugpjūtį vykusių riaušių turėjo 87 jų dalyviai, tačiau šią savaitę į Vilniaus miesto apylinkės teismo salę jų susirinko gerokai mažiau.

Tačiau policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo ne mažiau nei pačių teisiamųjų – jie budėjo ir teismo prieigose, ir posėdžių salėje.

Išsitraukė ir rožinį

[[ge:lrytas:lrytas:39631428]]

Pirmasis konfliktas su pareigūnais kilo jau prie įėjimo į teismo pastatą, kur buvo tikrinami atvykusiųjų daiktai.

Keliems advokatams atsisakius parodyti rankinių turinį savo teises prisiminė ir kai kurie teisiamieji, o ginčus prie patikros punkto filmavo prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis.

[[ge:lrytas:lrytas:38203822]][[ge:lrytas:lrytas:39631465]][[ge:lrytas:lrytas:39630544]][[ge:lrytas:lrytas:39633765]]

Pamatęs eilėje prie patikros laukiantį europarlamentarą Petrą Gražulį L.Ragelskis bandė provokuoti konfliktą, tačiau politikas klusniai ėmė kraustyti kišenes.

Be mobiliojo telefono ir automobilio raktų, P.Gražulis išsitraukė ir rožinį. „Rožinis dabar baisesnis už ginklą“, – juokavo politikas, atėjęs palaikyti, jo nuomone, be reikalo teisiamų žmonių.

„Jie – politiniai kaliniai kaip Baltarusijoje. Juk Aliaksandras Lukašenka irgi teisia tuos, kurie maištauja, priekaištauja, nepritaria jo politikai.

Ar ne gėda? Ar jie Prancūzijoje, Belgijoje nematė riaušių, kaip automobiliai deginami? Kas čia nukentėjo?“ – kalbėjo europarlamentaras.

Sunaudojo kalną popieriaus

Skaityti nuosprendžio teisėjai Jeugenijušas Jaglinskis, Mindaugas Striaukas ir Zina Vilnienė atėjo šypsodamiesi – didžiausia byla Lietuvos teismų istorijoje išnagrinėta.

[[ge:lrytas:lrytas:39631362]]

Teismo salėje išvydusi nuolat posėdžiams trukdantį Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, teisėja Z.Vilnienė pajuokavo, kad jis atėjo kaip į atestato įteikimą.

Tik šį kartą atestatas priminė storą knygą.

Pasibaigus posėdžiui teisiamieji išsinešė segtuvus su maždaug po 900 lapų. Teisėjai perskaitė tik dalį jų, tačiau ir tai buvo sunkiai įveikiama užduotis.

Dvi valandas nuosprendį skaičiusią Z.Vilnienę pakeitė M.Striaukas, tačiau stovėti likusi teisėja nualpo. Medikai jai suteikė pagalbą vietoje, bet po pertraukos teisėja į posėdžių salę nebegrįžo.

Tapo recidyvistais

Iš 87 teisiamųjų teismas kaltais pripažino 84 riaušių dalyvius. Du asmenys buvo išteisinti, vienas teisiamas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Nemažai riaušėse dalyvavusių asmenų yra teisti už įvairius nusikaltimus. Šešiolika jų teismas pripažino recidyvistais, nes neramumus prie Seimo jie kėlė dar neatlikę bausmės už anksčiau įvykdytus nusikaltimus.

Recidyvistais tapo ir nuolatinis įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas, ir A.Kandrotas-Celofanas.

A.Lobovas atsikratė kaltinimo riaušių organizavimu.

Teismas nustatė, kad iš Nepriklausomybės aikštės jis išvyko, kai protestas oficialiai baigėsi, tačiau vakare vėl sugrįžo prie Seimo.

Vaizdo įrašus peržiūrėję teisėjai nusprendė, kad A.Lobovo kalbos per garsiakalbį rodė aiškią nepagarbą valdžiai, kėlė žmonių pyktį ir skatino agresiją. Duodamas parodymus jis pripažino, kad kalbėdamas ir valdydamas minią jautė euforiją, todėl buvo nuteistas už riaušių provokavimą.

Teismas jam skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Už grotų keliaus trys

Bausmės vykdymas buvo atidėtas daugumai nuteistųjų. Jei nuosprendžio nepakeis Apeliacinis teismas, už grotų keliaus tik trys riaušininkai – Vadimas Jalago, Arnoldas Kriskis ir A.Kandrotas.

„Šių asmenų teistumų skaičius praeityje, nuolatinis nusikaltimų darymas teistumui neišnykus teismui neleido manyti, kad toks žmogus ateityje gali nebenusikalsti.

Teismas, nors ir stengėsi, nerado būdų pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir šiuos asmenis siunčia atlikti bausmę realiai“, – aiškino teisėjas M.Striaukas.

Prieš nuosprendį kitus filmavęs ir pats interviu dalinęs A.Kandrotas už grotų turės praleisti ketverius metus.

Tokia bausmė jam paskirta subendrinus bausmę už riaušes ir Kauno apygardos teismo paskirtą bausmę už finansines aferas.

A.Kandrotas pats pripažino, kad tiesioginės transliacijos internete metu kvietė žmones prie Seimo, per garsiakalbį nuteikinėjo juos eiti arčiau parlamento rūmų ir skleidė melagingą informaciją apie šešis šio pastato išėjimus, kuriuos reikėtų blokuoti.

Tačiau dabar A.Kandrotas ėmė laidyti replikas, dėl to teisėjas nurodė išvesti jį iš posėdžių salės.

„Šalinkit, ko laukiat, neškit mane, aš neisiu“, – šūkavo Celofanas.

Jis jau nebegirdėjo, kodėl yra nuteistas ir už netikrų dokumentų laikymą bei panaudojimą. Per riaušes policijos pareigūnams jis buvo pateikęs Maltos ordino organizacijos nario pažymėjimą. Manoma, kad taip jis bandė išvengti sulaikymo. Tačiau nė viena institucija teismui negalėjo patvirtinti tokio dokumento tikrumo.

Netikro dokumento laikymu buvo kaltinamas ir Dmitrijus Kovaliovas, tačiau šį kaltinimą teismas pripažino nepagrįstu, nes pas jį rasto svetimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.

Organizatorė paliko minią

Juoko ir replikų iš salės teisėjas sulaukė ir paaiškinęs, kad demokratinėje valstybėje niekas nedraudžia reikšti nuomonės, rinktis į mitingus, naudotis žodžio laisve ir pasisakyti prieš valdžios sprendimus. „Landsbergiui pasakyk“, – šūktelėjo nuteistasis Antanas Norvydas.

Teisėjas M.Striaukas aiškino, kad protestuoti prie Seimo susirinkę asmenys šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, o riaušėmis virtusio mitingo organizatore yra laikoma buvusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Astrauskaitė.

Nors ji buvo gavusi leidimą rengti mitingą iki 17 valandos, jo pabaigą per garsiakalbį paskelbė apie 15 val. 30 min.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ji, kaip renginio organizatorė, ne tik neišprašė žmonių, bet ir prašė jų pasilikti, nors pati išvyko dar prieš 17 valandą.

Ragino rengti perversmą

A.Astrauskaitė nuteista už riaušių organizavimą ir jų kurstymą. „Ji turėjo užtikrinti, kad renginio dalyviai nekeltų grėsmės visuomenei ir pačiai valstybei, tačiau šiuos reikalavimus ignoravo, pati juos pažeidė ir dar likus trims dienoms iki mitingo pradėjo provokuoti žmones, kurstė jų pasipiktinimą“, – nurodė teisėjas.

Anot teismo, A.Astrauskaitė nusikaltimus vykdė ne tik prie Seimo rūmų. V.Kudirkos aikštėje, girdint gana didelei žmonių grupei, ji skatino ir ragino nuversti valdžią, galimai ginklu. Kalbininkai nurodė, kad jos kalba akivaizdžiai ragino surengti perversmą.

A.Astrauskaitei teismas skyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo pusantrų metų. Moteris įpareigota neišvykti iš namų nuo 21 val. iki 6 val. ryto.

A.Astrauskaitė tvirtino, kad nuosprendį skųs: „Visa Lietuva žino, kad po protesto ir taikaus mitingo išvažiavau į Prezidentūrą, ten vežiau rezoliuciją, po to – į namus Pilaitėje. Čia absurdas.

Jeigu man priteisė ieškinius, vadinasi, aš iš Pilaitės kažką mėčiau. Čia politinė byla.“

Nagrinėjo vaizdo įrašus

Žala, kurią nuteistieji padarė Vilniaus policijai, Viešojo saugumo tarnybai ir Seimo kanceliarijai, vertinama daugiau negu 112 tūkst. eurų.

Kurie nuteistieji kam turės atlyginti žalą, teismas vertino pagal vaizdo įrašus.

Teisėjas M.Striaukas paaiškino ir kokiu principu paskirtos baudos. Tiems, kurie pripažino kaltę, o tai yra laikoma lengvinančia aplinkybe, skirtos pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės.

Jei buvo nustatyta ir lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, – vieni metai ir 9 mėnesiai nelaisvės. Jeigu aplinkybės buvo tik sunkinančios, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kad nuteistieji galėtų dirbti ir atlyginti žalą, daugumai bausmės vykdymas buvo atidėtas. Visi jie turės sumokėti ir įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir atlyginti proceso išlaidas, kurios sudaro po 70 eurų iš kiekvieno nuteistojo. Bendra įmokų suma – 142 tūkst. eurų.

Baudas mokėjo ir iki nuosprendžio

Riaušių byla, kurioje buvo teisiami 87 kaltinamieji, laikoma didžiausia byla Lietuvos teismų istorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ją nagrinėjo nuo 2023 metų balandžio iki šių metų gegužės.

247 tomų bylą išnagrinėjo trijų teisėjų kolegija.

Iš viso buvo surengti 93 teismo posėdžiai, per juos apklausti 87 kaltinamieji, 25 nukentėjusieji ir 163 liudytojai.

Iš pradžių sunkiausia buvo užtikrinti, kad teisiamieji susirinktų į posėdžius. Vien pirmaisiais bylos nagrinėjimo mėnesiais už neatvykimą į teismą buvo nubausta 30 kaltinamųjų ir vienas advokatas.

Teismas girdėjo įvairių pasiteisinimų. Vienas teisiamųjų skundėsi, kad neturi lėšų atvykti į teismą, nes vasarą buvo sužalotas ir negalėjo dirbti. Kitas pranešė, kad posėdžio dieną gimdo jo žmona.

Bylos nagrinėjimo metu teismas priėmė 540 nutarčių, 57 iš jų dėl baudų skyrimo už nedalyvavimą procese be pateisinamos priežasties. Iš viso buvo paskirta 78 tūkst. eurų baudų.

Medikai, policijos pagalba ir recidyvistų pareiškimai: 900 lapų nuosprendis – dar ne pabaiga