„Mes tęsiame diskusijas NATO viduje tarp sąjungininkų, t. y., apie pasyvios ir aktyvios oro gynybos stiprinimą. Žinoma, mes pamatysime, kas yra įmanoma per ateinančias savaites ar mėnesį“, – pirmadienį Rukloje žiniasklaidai komentavo B. Pistoriusas.
„Tiesiog porą dienų per anksti paskelbti, ką mes planuojame, bet padarysime tam tikrus dalykus“, – pridūrė jis.
Tuo metu paklaustas apie NATO šalių oro erdvių pažeidimus, Vokietijos gynybos ministras tikino, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti sklandžią komunikaciją tarp sąjungininkų.
„Iš esmės, dabar svarbiausia, kad nebūtų jokių spragų mūsų komunikacijoje ir kad mes būtent parodytume Maskvai, kad galime veikti vieningai“, – akcentavo jis.
Šakalienė akcentuoja oro gynybos misijos būtinybę
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė būtinybę pereiti nuo oro policijos misijos į oro gynybos misiją.
„Mes kalbėjome apie būtinybę pereiti nuo oro policijos į oro gynybos misiją jau keletą metų. Akivaizdu, kad pastarųjų mėnesių įvykiai, kada skirtingų NATO šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos – oro erdvė buvo pažeidinėjama, padaro šį klausimą itin svarbiu“, – sakė ji.
„Galimybė oro policijai vykdyti kovines užduotis jau yra geras pirmas žingsnis, tačiau to neužtenka. Mes kalbame apie taisyklių pakeitimą, apie papildomus resursus, lankstumą, geresnį „Eastern Sentry“ įgyvendinimą. (...) Mums reikia užtikrinti viską, kas padės apsaugoti mūsų oro erdvę ir mūsų sienas“, – tęsė ji.
ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.
Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.
Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK) ir Vokietiją.