Antradienio vakarą renginio organizatoriai pranešė, kad ši šventė – gerbiantiems kultūrą, todėl jie, palaikydami kultūros bendruomenę, nepritaria I.Adomavičiaus atvykimui į renginį.
Tačiau I.Adomavičius nepakluso – atvyko į renginį, ir, atsisėdęs atokiau nuo likusių žiūrovų, klausėsi menininkų kalbų, kol galiausiai ir pats žengė į sceną ir rėžė savo kalbą.
„Man prieš atvykstant gal trys valandos atėjo komunikacijos žmogus ministerijoje, sako, Ignotai, ten jūsų nekviečia, jūs nevažiuokite. Aš sakau, bet ministro yra apdovanojimas. Taip, galbūt pradžia buvo prieš tai buvusio ministro, bet kultūros ministras vis dėlto esu aš. Šiandien dienai taip yra, tokia yra politika. Gaila, kad teatre yra daugiau politikos pradžioje (prieš apdovanojimus) negu pačio teatro. Bet čia irgi performanso dalis, aš labai vertinu.
Jeigu norite švilpt, galim švilpt. Galim pašvilpt, visi kartu pašvilpiam, visi nu, kad būtų garsiau, kad visi pašvilptumėt, jeigu norit prašau. Tokia kultūra“, – ant scenos užlipęs teigė ministras.
Tačiau vietoje švilpimo iš salės pasigirdo tik pikti balsai, kurie teigė, jog ministras nevertas švilpimo ir ragino nedaryti cirko teatre.
„Aš puikiai suprantu. Bet ne vien tiktai gyvenimas yra tragedija. Yra diena, yra naktis. Yra tragedija, yra komedija. Dėl to, daug netęsiant, tikrai gerbiant Dalios Tamulevičiūtės atminimą, jos skiriamas apdovanojimas, jos vardu, tai yra, kaip kultūros ministras, įteikiu šį apdovanojimą ir tikiuosi, kad kūrinys, kuris yra dabar tik eskizas, taps spektakliu.
Jauniau Juodeli, prašau ateikite čia, aš jums įteiksiu apdovanojimą“, – tęsė ministras.
Tačiau čia ministras sulaukė ir dar vieno akibrokšto – ant scenos užlipęs režisierius J.Juodelis atsisakė iš ministro priimti apdovanojimą.
„Kalbu kaip žmogus su žmogumi, nerodau jums asmeniškai nepagarbos, bet negaliu priimti apdovanojimo iš jūsų“, – kalbėjo J.Juodelis.
Tačiau I.Adomavičius kalbėjo, kad režisierių įvertino menininkų sudaryta komisija, o ne jis pats, todėl J.Juodelis esą turi vertinti juos.
„Jie jums suteikė tą progą, jūs dabar galite sukurti spektaklį, bus skiriama pinigų suma, kur jūsų visa grupė galės padaryti tikrai gražų spektaklį“, – kalbėjo I.Adomavičius.
Ir po šių žodžių J.Juodelis priėmė apdovanojimą ir paspaudė ministrui ranką.
„Protesto bendruomenės sutriuškinimas“
Menininkas Algimantas Rokas Černiauskas po šio įvykio savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad „Nemuno aušra“ antradienį vykusiame festivalio atidaryme triumfavo.
„Nepaisant to, jog festivalio aplinka išreiškė poziciją, kad „Nemuno aušros“ ministras nelaukiamas, nepaisant visų tų jautrių kalbų apie Trojos arklius, kurias kreipdamiesi į ministrą scenoje deklaravo teatralai, nepaisant visko…
Įvyko totalus protesto bendruomenės sutriuškinimas.
„Nemuno aušra“ vis tiek pasirodė. „Nemuno aušra“ vis tiek gavo mikrofoną. „Nemuno aušra“ vis tiek įteikė premiją.
Visgi, liūdniausia akimirka įvyko, kai ministras pakvietė į sceną premijos laureatą. Jaunasis režisierius atėjo į sceną ir pareiškė, kad ministrui rankos nespaus. Deja, vos po kelių ministro sakinių, teatralas jau spaudė Demono dešrai ranką ir dėkojo. Tada ministras ištraukė kažkokį blizgutį ir dar kartą pasveikino nudobtą varžovą, kuris dar sykį nuolankiai padėkojo ir vėl paspaudė ranką.
Taip, publika nešvilpė, kai „Nemuno aušra“ provokavo tai daryti. Bet tas blizgučio įteikimas buvo momentas, kai tikrai praleidome progą nušvilpti tai, kas vyksta scenoje.
Ką noriu pasakyti visu šiuo liūdnu paveikslu?
Savo akimis regėjau, kaip įvyksta asmeninių principų išdavystė. Tiesiog visų akyse. Tiesiog per minutę visi skambūs žodžiai apie principingą kultūrą tampa nieko verti. Deja, jau pirmadienį protesto ženklai atrodys ne daugiau įdomūs nei penktas koronaviruso sezonas. Meldžiu, gerbiamieji, padarykite taip, kad būčiau neteisus. Aš savo rajone principus atstovėjau.
Spektaklio nebežiūrėjome. Teatro tai dienai jau buvo per akis“, – rašė A.R.Černiauskas.
„Nevalia ištižti“
Tuo metu atlikėjas Rokas Kašėta savo feisbuko paskyroje rašė, kad šis įvykis – pamoka visai kultūros bendruomenei.
„Tai buvo snargliška akimirka. Po visko paklausiau Jauniaus, kodėl, nors vos užlipęs ant scenos pareiškė, kad nespaus rankos, vis dėlto ją paspaudė ir priėmė apdovanojimą? Jaunius atsakė, kad jam tiesiog pagailo Ignoto, nes tuo metu išvydo sutryptą žmogų, kurio nenorėjo apspjauti.
Apmaudu dėl Jauniaus. Nesmerkiu jo. Sveikinam jį su apdovanojimu ir užjaučiam, kad tokį išbandymą jam patirti teko pirmam. Ir dar akimirką, kuri turėjo būti nuspalvinta visai kitomis emocijomis. Dabar visi kalbame ne apie tai, už ką jis buvo įvertintas, bet apie tai, kad praskydo, pasimetė ir pametė kompasą. Liūdna. Galėjo būti kitaip.
Bet iš to, kas įvyko Varėnoje, verta pasimokyti mums visiems. Ignas yra Žemaitaičio pėstininkas, paperkantis žmones savo nuoširdumu, emocingumu. Jo darosi „gaila“. Bet turime nepraskysti, prisiminti, prieš ką protestuojam, ko siekiam. Ne-nor-ma-li-zuo-ti.
Per keletą akimirkų pasikeičianti laikysena – nėra laikysena.
Prieš valandėlę taikliai įvardino Paulius Gritėnas:
„Jei leisite lipti ant scenos – jie lips. Jei spausite jų tiesiamą ranką – jie spaus. Jei imsite jų teikiamus apdovanojimus, premijas, atlygius – jie duos. Taip jus įtrauks į santykį ir pasistengs pasakyti: na va, matai, nieko nenutiko.
Protestas turi būti iššūkiu. Ir jis turi būti nuolat nepatogus. Nuolat primenantis, kad – ne, tai nėra normalu.“
Neleiskim normalizuoti to, kas nenormalu. Nevalia ištižti.
P.S.: Pagarba Varėnos kultūros centras už pasipuošimą kultūros protesto ženklais ir žinią ministrui, kad jis nėra laukiamas. Ir apmaudu, kad kultūros centras, ministrui vis dėlto atvykus, teisiškai negalėjo apdovanojimo teikimo nevykdyti“, – savo feisbuko paskyroje rašė R.Kašėta.