„Parlamentinei valstybei reikia susigrąžinti valdžią į rankas“, – įsitikinęs Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos (LVŽS-KŠS) atstovas, Seimo narys Dainius Gaižauskas.

Ką tik darbą valdančiojoje daugumoje pradėjusių valstiečių narys D.Gaižauskas pastebėjo, kad dabartiniai politiniai įvykiai – tarsi iš satyros žurnalo, todėl neatmetė, kad dabartinis politinis ciklas gali baigtis anksčiau nei turėtų. Tuo metu kitas LVŽS-KŠS frakcijos narys Ignas Vėgėlė prognozavo, kad jau netrukus pradės kristi naujosios Vyriausybės ministrai, ir net įvardijo, kurie pirmiausiai.

Parlamentaras D.Gaižauskas nurodė matantis aiškią viso šio politinio chaoso, stebimo pastaruoju metu, priežastį, kuri, anot jo, slypi Prezidento rūmuose.

„Reikia tam tikrų pokyčių Prezidentūroje, perkalibruoti patarėjų korpusą arba tiesiog imti kitą patarėją, kuris jautriau arba taikliau bendrautų su dabartine koalicija – gal tada nebūtų tokių nesąmonių ir nesusipratimų, kurie dabar įvyko“, – įsitikinęs D.Gaižauskas, omenyje turėdamas prezidento Gitano Nausėdos patarėją Frederiką Jansoną.

[[ge:lrytas:lrytas:39738879]]

Anot parlamentaro, norėdama išspręsti dabartinę situaciją, naujoji valdančioji koalicija turi vieną išeitį – nedelsiant suburti koalicinę tarybą ir sutarti dėl bendros strategijos, kaip valdančioji dauguma nuo šiol turės dirbti su Prezidentūra.

„Vyriausybę formavo ne valdančioji koalicija. Kiekvienas pateikė po kandidatą, bet nesijautėme, kad tai daroma taip, kaip numatyta Konstitucijoje“, – apie Vyriausybės formavimo procesą pasakojo D.Gaižauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:39697101]][[ge:lrytas:lrytas:39730536]][[ge:lrytas:lrytas:39709245]]

Turi patarimą

Kalbėdamas su naujienų portalu Lrytas D.Gaižauskas svarstė, kad dabartinė politinė situacija, įvykę ministerijų mainai ir vykstantys protestai dėl Kultūros ministerijos yra Prezidentūros veiksmų pasekmė.

„Taip stiprokai atsiskiedė valdžių pasidalinimas, kai sprendimus priima ne tie, kurie turėtų, bet atsakomybę už juos prisiima būtent tie, kurie būtų turėjo tuos sprendimus padaryti – kalbu apie Vyriausybės kūrimą, kai Prezidentūra įsikišo, ir gavosi toks rezultatas“, – pabrėžė D.Gaižauskas.

Valstietis turėjo paaiškinimą, kodėl šis procesas dabar vyksta – anot jo, su konservatoriais ir liberalais nuolatinėje kovoje įpratęs būti prezidentas vis dar veikia iš inercijos.

„Puikiai suprantame, kad prie konservatorių ir liberalų valdžios Prezidentūrai iš tiesų buvo ne pyragai.

Prezidentą „skuto“ per visus įmanomus variantus, todėl jis net keitė savo politinę komandą – kai kurie aukšti patarėjai buvo pakeisti kitais turbūt ne dėl kompetencijų, bet ieškant visai kitokio kalibro patarėjų, kurie galėtų atlaikyti tokią agresyvią konservatorių ir liberalų politiką.

Dėl to jis pasirinko kietesnio charakterio žmones, galinčius ir atsikirsti, ir įkirsti, ir parodančius prezidentui, kaip jam reikia atsikovoti tam tikras pozicijas“, – svarstė D.Gaižauskas.

Politikas priminė ir prezidento patarėjo F.Jansono, ir paties G.Nausėdos pareiškimus, kurie, jo vertinimu, visiškai nebuvo tinkami dabartiniame kontekste.

Pirmiausia, anot valstiečio, buvo „antikonstituciškumo kvapą“ turintis G.Nausėdos pareiškimas, kad jis neskirs nė vieno „Nemuno aušros“ politiko ministru – tai, pasak D.Gaižausko, iš karto pastatė Prezidentūrą į tiesų konfliktą su valdančiaisiais, o ne į konsensuso ieškojimą.

[[ge:lrytas:lrytas:39742265]]

O G.Nausėdos patarėjas, kaip priminė valstietis, leidžia „aušriečius“ prilyginti teroristams arba liberalą Eugenijų Gentvilą išvadinti „sena politine šiukšle“.

„Tas tonas, kuriuo pasisako prezidento patarėjas, gal būtų matomas kitaip, kai konservatoriai valdžioje, bet šioje valdžioje netinka. Automatiškas konfliktas.

Ir vietoje to, kad būtų ieškoma sprendimų, rezultatas yra toks: Vyriausybę formavo ne valdančioji koalicija. Kiekvienas pateikė po kandidatą, bet nesijautėme, kad tai daroma taip, kaip numatyta Konstitucijoje“, – pabrėžė D.Gaižauskas.

Anot jo, neturėtų būti taip, kad reikėtų „lukštenti“, ar tam tikroje ministerijoje Prezidentūra turi ambicijų, ar neturi.

Kitokį D.Gaižauskas mato ir valdančiosios koalicijos partnerių vaidmenį toliau bendraujant su Prezidentūra – anot jo, valdančioji dauguma turėtų susirinkti, įsivertinti įvykusius procesus ir jų pasekmes, bei pasirinkti tam tikrą taktiką ar planą, kaip toliau dirbti su Prezidentūra.

„Mano pasiūlymas – reikia susėsti, šnekėti su Prezidentūra ir išsiaiškinti, kas yra negerai. Taip neturi būti. Mes vis dėlto – parlamentinė valstybė, turime turėti savo poziciją ir ją ginti, kaip ir savo teisėtus interesus pagal Konstituciją, ir savo politiką, kurią sutarėme kartu įgyvendinti“, – ragino jis.

Procese nedalyvavo

Visgi, paklaustas, ar valstiečiai palaikė tokius ministerijų mainus, kurie galiausiai įvyko, D.Gaižauskas teigė, kad su valstiečiais dėl to niekas nesitarė.

„Mano galva, koalicinėje taryboje visi, kurie gavo ministerijas, turėjo siūlyti savo kandidatus, apsitarti. Tai pirmiausia turėjo vykti parlamente“, – įsitikinęs jis.

D.Gaižauskas kalbėjo, kad valstiečiai gavo ministerijas, kurių norėjo, tačiau vis tiek tikėjosi, kad dėl toliau formuojamo kabineto bus derinamos pozicijos.

„Kad mes žinosime, pasitarsime, nes emocijų visokių verda, bet kai sėdi trys partneriai arba trys atstovai, vis tiek sprendimą galima bendrai surasti – vienas pasiutęs šiandien sėdi, kitas ramiai. Mes sėdime komfortiškai“, – kalbėjo jis.

Visgi, D.Gaižauskas pabrėžė, kad valstiečiai nesijaučia atskirti ar ignoruojami likusių dviejų koalicijos partnerių – jis akcentavo, kad valdančiąją daugumą formuoja rinkimus laimėję socialdemokratai, jie priima pagrindinius sprendimus.

„Jie mus pasikvietė, mes puikiai žinome, kokios mūsų galios, kokios mūsų pozicijos“, – pripažino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39742271]]

Tačiau lyderystės stoka tarp valdančiosios koalicijos partnerių, jo vertinimu, taip pat privedė prie dabartinės situacijos.

„Nėra lyderystės arba nebuvo iniciatyvos ir niekas nesuprato, kad to reikia, nes neįsivaizdavome, iki ko nueisime – čia dar tik pradžia. Parlamentas ir Prezidentūra nuėjome į nereikalingą konfrontaciją. Kam? Nėra dėl ko peštis. Nei mes prezidentą iš vadovų tarybos stumiame, nei niekiname jį pasisakydami užsienio politikos klausimais. Viskas yra gerai. Tik įvykęs nesusikalbėjimas“, – dėstė D.Gaižauskas.

Prognozuoja ministrų kritimą

Dar griežčiau pasisakė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Ignas Vėgėlė, kuris negailėjo kritikos ir patiems socialdemokratams – anot jo, skaitlinga valdančioji dauguma suformavo silpną Vyriausybę.

„Socialdemokratai vyriausybėje neturės nė pusės savų ministrų: septynis iš penkiolikos. Nemuno aušra – 3, Valstiečiai – 2 (teisingumo ministrą patys perleido Lenkų rinkimų akcijai). Ir dar trys ministrai atiduoti Prezidentūrai.

Keistas didžiausios partijos, kuri Seimo daugumoje turi beveik 2/3 balsų, sprendimas. Socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis kvietė ryžtingiems veiksmams, nepritarė Prezidento nepagarbioms iniciatyvoms ir teisiškai nepagrįstiems reikalavimams formuojant vyriausybę. Tarp eilučių buvo galima įskaityti perspėjimą, kad Prezidentas nevykdytų opozicijos užsakymų. Nors Prezidento santykiai su konservatoriais istoriškai nebuvo itin sklandūs, naujosios Vyriausybės formavime jis veikė išvien su opozicija, ypač energetikos srityje“, – savo feisbuko paskyroje rašė I.Vėgėlė.

Seimo narys pabrėžė, kad nelygiaverčių reikalavimų taikymas kandidatams į ministrus ar net apskritai draudimas teikti kandidatus partijai, kuri sudaro daugumos koaliciją, paaštrino visų koalicinės daugumos partijų santykį su prezidentu.

[[ge:lrytas:lrytas:39742267]]

„Vien ko vertos jau minėtos socialdemokratų garbės pirmininko kandžios replikos. Pasigirdo ir kvietimai apkaltai. Prezidentas akivaizdžiai prarado dalį turėto autoriteto. Nors vėliau pripažino savo reikalavimų neteisėtumą, sunku tikėti, kad tai padės atstatyti prarastus reitingus“, – rašė jis.

Be to, I.Vėgėlė rėžė, kad naujoje Vyriausybėje – beveik trečdalis pasitikėjimo nekeliančių ministrų, Vyriausybei vos pradėjus darbą.

„Netrukus matysime ministrų kritimo laiką. Pradedant kultūros, krašto apsaugos ir kitais. Tai trukdys efektyviai Vyriausybės veiklai, kuri bus įsukta į aiškinimosi žurnalistams spiralę, mažinančią laiką esminiams pokyčiams ir Vyriausybės programos vykdymui.

Pas keturis ministrus nebus noro, kitiems trūks drąsos ir laiko. Skaitlinga valdančioji dauguma suformavo silpną Vyriausybę.

Norėčiau klysti. Ir likti su viltimi, kad Lietuva pasinaudos istoriniu šansu“, – prognozavo jis.

Kelių ministrų kritimą prognozuoja net savi: „Tai – dar tik pradžia“ (6)