Karas yra kultūros dalis. Nieko keista, kad politikų kare dalyvauja „kultūrininkai“. Šį žodį rašau su kabutėmis, nes nežinau, kas tai yra. Gal kas ateityje tiksliau paaiškins.

Dabartiniame Lietuvos politiniame kare dalyvauja žmonės, kurie sako esantys daugiau susiję su menais, vadovaujantys su kultūra susijusioms organizacijoms ar net ir patys kuriantys.

Dėl ko protestuojama? Akcijos pradžioje girdėjosi pavieniai pasakymai – būsimas ministras esąs nekompetentingas. Vėliau individualios kritikos nepradėjusiam dirbti ministrui atsisakoma, pereinama prie bendresnių problemų kultūros srityje, kurių nesprendė ir ankstesnės valdžios.

Pagaliau suformuluojama esminė protesto priežastis – kultūros ministro portfelis atiduotas raudonąsias linijas peržengusiai, antisemitinei, prorusiškai „Nemuno aušrai“. Jeigu portfelis atitektų kitai ministerijai, tada neprotestuotų? O kokie kompetencijos kriterijai kultūros ministrui?

[[ge:lrytas:lrytas:39773324]]

Man – kultūros vartotojui – tinkamas vadovauti reprezentacinei ministerijai buvo Š.Birutis.

Visiškai neaišku, kodėl jis negalėjo likti. Jeigu darbams neprasidėjus neatsistatydins naujas ministerijos vadovas, jo gabumai išryškės po pusmečio. Beje, kaip ir visose kitose ministerijose. Politiniuose postuose specialybė yra antraeilės reikšmės. Krašto apsaugai kartais vadovauja kariuomenėje netarnavę ir šautuvą tik nupaišytą matę.

Grįžtant į mūšio lauką, tęsiasi opozicijos kova, kurioje dalyvauja ir „kultūrininkai“, prieš esamos sudėties koaliciją, dar konkrečiau – prieš „Nemuno aušrą“, kurios vadovą per rinkimus į Seimą išreklamavo konservatoriai ir liberalai.

Atsimenu, kaip dar prieš rinkimus net politika besidomintieji paklausdavo, kas ta kažkokia „Nemuno aušra“. Paaiškinus tik gūžtelėdavo pečiais – esą apie vadovą žinantys, matę ekrane, kad šukuoseną pasikeitė. O dabar – vos ne lietuviškas V.Orbanas.

[[ge:lrytas:lrytas:39681986]][[ge:lrytas:lrytas:39580348]][[ge:lrytas:lrytas:39280858]][[ge:lrytas:lrytas:39196106]]

Kova tokio lygio, kad net mažumos Vyriausybės variantu opozicija pasiryžusi valdantiesiems padėti. Mano požiūriu, mažumos Vyriausybė bus įvadas į pirmalaikius rinkimus.

Prezidentui netikėtai pradėjus remti „kultūrininkus“ protestuotojus mažumos Vyriausybė labai arti. Kita vertus, švytuoklės principu vėl atsidūrę valdžioje socialdemokratai atėjo visiškai nepasiruošę, silpni ir darė pražūtingas klaidas. Daug apžvalgininkų geranoriškai patarė neformuoti koalicijos su „Nemuno aušra“.

Kitų Seimo rinkimų socialdemokratai tikrai nelaimės ir neatmestina, kad netektų ir ilgam nulipti nuo politinės scenos. Bet kažin ar juos pakeis dabartinė opozicija. Po trejų ketverių metų gali tekti kariauti ne su viena „Nemuno aušra“.

Nemažą įtaką būsimai Lietuvos politikai turės spartūs įvykiai pasaulyje. Kur kas didesnį vaidmenį negu iki šiol (po įstojimo į ES) rinkimų kampanijoje turės užsienio politika.

[[ge:lrytas:lrytas:39774263]]

Tačiau rinkėjų pasirinkimą visų pirma lems ekonomika.

Kokią įtaką kryptis į šalies gynybą turės kitoms valstybės gyvenimo sritims? Panašiai žengiančiose ES valstybėse jau girdėti nepasitenkinimo balsai.

Kokia situacija kitų Seimo rinkimų išvakarėse bus Ukrainoje? Prieš pusmetį ir iki šiol pasaulio apžvalgose dominavo įsitikinimas, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis dar šiais metais. D.Trumpo kalba JTO ir net jo šalininkams netikėtas „perėjimas“ į Ukrainos pusę (galima ir nusišalinimo interpretacija) prognozuotojams atėmė žadą.

Sankcijomis Rusijai karas realiai nebestabdomas, remiamas Vakarų pinigais ir iš JAV perkama ginkluote karas tęsiasi iki pajėgios išvaryti priešą iš okupuotos teritorijos Ukrainos pergalės.

Nors dar prieš kelias savaites apie Kyjivo galimybes buvo kalbama diametraliai priešingai.

Be to, Ukraina gali įsigyti garsiąsias „Tomahawk“ raketas ir leisti į Rusijos gilumą. Leisti žinant, kad bus analogiškas atsakas iš Rusijos. Tiesa, dėl šių raketų D.Trumpas dar konkrečiai nenusprendė.

Jeigu nuspręstų, laukia didelis (ne tik Ukrainoje) karas?

[[ge:lrytas:lrytas:39738879]]

Matantieji „tikrąjį“ D.Trumpo kalbėjimų turinį aiškina, kad tai bandymas sustabdyti Rusiją ir pagaliau pasodinti prie derybų stalo. O jei Rusija nesustos? Dvi išeitys: daryti, kas anonsuota, arba vėl keisti poziciją ir galutinai prarasti autoritetą, tikėjimą pasakytu žodžiu.

Kas nauja Ukrainos fronte? Penktadalis valstybės teritorijos okupuota. Rusija vis dar neįveikia Pokrovsko. Tai kariniu požiūriu reikšminga vieta. Iš Kijevo skelbiama apie atkovotas teritorijas. Savo ruožtu Rusija platina žinią, kad prie jos nori prisijungti Odesa ir Mykolajivas. Abi valstybės atakuoja viena kitos infrastruktūrą.

Dronų karas. Dronų karštinė Europoje. Pranešimo spaudai formulė: nežinia, kas paleido, bet neatmestina, kad tai Rusijos darbas. Ruošiamasi dronų sienai, o abipus sienos – karui. Kariniai mokslai nuo mokyklos suolo. Šauktiniai. Slėptuvės. Dovana gimtadienio proga – kuprinė karo atvejui. Bestseleris – kas atsitiks po atominio sprogimo. Gausėjanti karo tematika mene. Priešo menas sustoja prie sienos.

Beveik naujausias šiuolaikinių technologijų šaltasis karas. Beveik todėl, kad neaiški naujo šaltojo karo geografija.

Neabejotinai šiapus sienos rengiasi būti didžioji ES dalis ir Didžioji Britanija.

Vokietijos kanclerio pastarieji pareiškimai – absoliučiai šaltojo karo dvasia. Problema – ar prie žemyninės Europos bloko prisijungs JAV. O Turkija? O iš kitos pusės – istorinės sienos klasikė Kinija? Man atrodo, ji nesiblokuos su Rusija.

Yra dar viena aplinkybė, verčianti šaltąjį karą beprasmiu užsiėmimu, – dabartinės technologijos revoliucijos fone jokio karo laimėti neįmanoma.

Mečys Laurinkus. Pražūtingos socialdemokratų klaidos