Krašto apsaugos ministerijos vadovė socialdemokratė Dovilė Šakalienė dėl savo veiklos pastaruoju metu sulaukia opozicijos kirčių, politikei net grasinama interpeliacija. Kaip tokias atakas vertina pati ministrė?

Tačiau su „Lietuvos rytu“ kalbėjusi D.Šakalienė teigė nebijanti interpeliacijos, o Lietuvos geopolitinę padėtį vertinanti blaiviai.

– Lietuvos padagėje pasirodžius dronams vėliau pradėta kalbėti, kad galbūt ne viską sužinome. Kaip apsaugoti mūsų šalies oro erdvę?

– Jau yra pradėtas projektas dėl jutiklių ir radarų, kokius naudoja ukrainiečiai. Jais būtų nustatomi Lietuvos oro erdvę pažeidžiantys objektai.

[[ge:lrytas:lrytas:39665197]]

Tačiau šio projekto įgyvendinimas užtruks, todėl mums reikia veikti sykiu su sąjungininkais. Tiktai būtina žinoti, kad tai nebus vadinamoji stebuklinga sidabrinė kulka.

Ukraina, turėdama jau pusketvirtų metų karo patirties ir nemažai įvairios įrangos dronams aptikti, taip pat nepajėgia absoliučiai visų numušti.

[[ge:lrytas:lrytas:39726874]][[ge:lrytas:lrytas:39727647]][[ge:lrytas:lrytas:39734330]][[ge:lrytas:lrytas:39752758]]

– Kai kam abejonių kyla dėl tankų, kuriuos Lietuva už milijardines sumas nusprendusi pirkti iš Vokietijos. Ar jų iš tikrųjų reikia?

– Norėčiau užduoti klausimą ir aš: ar mūsų kariuomenė neišmano karybos?

Jei kariuomenė teikia patarimą, kad nacionalinei divizijai reikalingi multidimensiniai pajėgumai, įskaitant ir sunkiąsias platformas – tankus, pėstininkų šarvuotąsias mašinas bei kitus ginklus, vadinasi, žino, ką kalba.

Mes taip pat privalome paisyti ir NATO reikalavimų bei karinių planų. Vos tik sulaukę net paties mažiausio priešo bakstelėjimo privalėtume iš karto gintis aktyviai – net ir priešų teritorijoje, todėl tankai tikrai reikalingi.

– Lietuvos sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi apsauga vadinamaisiais drakono dantimis prie Panemunės tilto, anot specialistų, labiau nei kritikuotina. O ties Nida, rodos, tik keli statybiniai blokai numesti. Kaip keisite šią situaciją?

– Šios problemos sprendimą deriname su lenkais ir sienos apsaugos procesas gerokai išplėstas – nuo fortifikacijų iki tam tikrų objektų minavimo, gamtinių kliūčių panaudojimo arba jų išplėtimo.

Ties visu pasieniu taip pat planuojama dronų siena.

– Ar esama planų minuoti pasienį?

– Žinoma. Prieš šių metų Kalėdas galėsime pradėti gaminti minas.

Pati nuo tam tikrų sprendimų priėmimo privalėsiu nusišalinti, nes kai kurie gynybos pramonės atstovai mane rėmė per Seimo rinkimus.

– Seimo opozicija su buvusiu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu priešakyje kreipėsi į STT dėl ministerijos sprendimo įsigyti Brazilijoje gaminamus karinius transporto lėktuvus „Embraer C-390 Millennium“. Kodėl ministerija taip nusprendė?

[[ge:lrytas:lrytas:39767932]]

– Kariuomenė pateikė prašymą, kad jau reikalingi nauji kariniai transporto orlaiviai. Tokį pageidavimą gavau trečią savo darbo dieną ministro poste.

Kariuomenės vadovybė skundėsi, jog nuo 2023 m. nebuvo įsiklausoma, kad naujų lėktuvų verkiant reikia.

Šiuo metu dar šiaip taip skraidantys lėktuvai „Spartan“ yra naudojami, rodos, nuo 2006 m.

Kariuomenė pateikė skaičiavimus, kad „Spartan“ remontui per 4–5 metus reikėtų apie 150 mln. eurų, o per tą laiką iš viso neturėtume lėktuvų.

Kol dar „Spartan“ įmanoma naudotis, galėtume už 500 mln. eurų (dar apie 200 mln. eurų atsieitų išlaikymas) įsigyti pažangius orlaivius, kuriais naudojasi net trečdalis NATO šalių narių. Didžioji dalis jų įrangos bei detalių gaminama Europoje ir Amerikoje.

Taigi tiesiog negalėjau negirdėti kariuomenės ir Karinių oro pajėgų patarimų.

Be to, Gynybos resursų agentūra apklausė gamintojus ir pasiūlė įsigyti braziliškus orlaivius.

Man, kaip ministrei, buvo tik privalu įvertinti, ar priimtini orlaivių įsigijimo ir išlaikymo kaštai.

Tie amerikietiški lėktuvai, apie kuriuos kalbėjo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Giedrimas Jeglinskas, kainuotų beveik dvigubai brangiau.

Valstybės gynimo taryba nutarė, kad turėtume prisijungti prie Nyderlandų derybinės grupės. Jeigu sėkmingai baigsis derybos, jeigu turėsime pinigų ir STT nenustatys jokių pažeidimų, galėsime tęsti orlaivių pirkimo procedūras ir pirmasis jų Lietuvą pasiektų 2028 m.

[[ge:lrytas:lrytas:39767934]]

Beje, buvau kaltinama, kad priimant sprendimą įsigyti braziliškus karinius orlaivius neva turėjau privačių interesų. Vienintelis mano interesas – kad skrisdami senais ir nesaugiais „Spartan“ lėktuvais nežūtų mūsų žmonės.

Mano manymu, keista diskusija apie karinius lėktuvus mus nustūmė nuo pagrindinio tikslo – gynyba turėtų būti aukščiau ideologijos ir politikos.

– Buvote kaltinama, kad nesilankote Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose. Opozicija taip pat svarsto jums surengti interpeliaciją. Ar nesukelia nerimo tokie užmojai?

– Dėl komiteto posėdžio buvo įvykęs nesusipratimas. Niekada neatsisakiau lankytis jo posėdžiuose ir neatsisakysiu ateityje.

Galiu ir iš Seimo tribūnos bet kada atsakyti į svarbius klausimus.

O jeigu interpeliacija man pavyktų, galėčiau pagaliau ramiai išsimiegoti.

Rimtai kalbant, galėčiau tik pasakyti, kad nė vienas ministras nuo interpeliacijos nėra paskiepytas. Tik reikėtų atsakyti, ar interpeliacija man būtų rengiama dėl to, kad blogai dirbu, ar todėl, kad nesu patogus asmuo politiškai?

Kaltinimus atrėmusi D. Šakalienė atsikirto ir dėl grasinimų interpeliacija