EŽTT priėjo išvadą, kad nacionaliniai teismai nesuteikė pareiškėjui veiksmingos teisių gynybos priemonės, kuria būtų galima nagrinėti jo skundų esmę, rašoma teismo pranešime spaudai.
Teismas nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turi sumokėti 10 tūkst. eurų už patirtą neturtinę žalą.
ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.
Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Vis dėlto, prezidentas Gitanas Nausėda šio eksministro prašymo netenkino.
Tuo metu Prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.
Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau E. Misiūnas teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.
Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.