Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pateiktoms Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms. Šį dokumentą, kurį nutarta svarstyti skubos tvarka, po pateikimo palaikė 84 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 11.
Parlamentarai neišgirdo konservatorių Agnės Bilotaitės, Jurgio Razmos kvietimo neskubėti svarstyti šių įstatymų pataisų tol, kol Seimas dar neapsisprendė dėl prezidento G. Nausėdos vetuotų BK pataisų.
Artimiausiu metu Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas svarstys TTK, o plenarinėje salėje jos vėl turėtų atsirasti spalio 14 d.
A. Širinskienė: išliks galimybė sekti piktnaudžiaujančius pareigūnus
Pasak Seimo TTK narės Agnės Širinskienės, priėmus įstatymo pataisas, ir toliau bus galima taikyti kriminalinės žvalgybos priemones – sekti kyšininkaujančius, piktnaudžiaujančius pareigūnus.
„Dabar susidarė tokia situacija: jei įsigaliotų Seimo priimtos BK pataisos, kriminalinė žvalgyba pagal piktnaudžiavimo sudėtį taptų negalima. Vadinasi, jeigu ji būtų vykdoma, ją reikėtų atšaukti ir prasidėtų chaosas. Pavyzdžiui, telefonų pasiklausymas kurį laiką negalėtų vykti.
Tai yra didelė spraga, ypač jeigu pareigūnai jau turi kažkokius klientus, kuriuos stebi. Todėl įregistravome Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus kriminalinės žvalgyba galės vykti, kaip ir vyko.
Bus galimas telefonų pasiklausymas, patalpų stebėjimas, sekimas ir kitos kriminalinės žvalgybos priemonės, kurios ir dabar yra taikomos“, – Eltai komentuodama įstatymo pataisas sakė A. Širinskienė.
Anot parlamentarės, problema su kriminaline žvalgyba atsirado po to, kai Seimui palengvinus „čekutininkų“ gyvenimą piktnaudžiavimo nusikaltimai iš sunkių tapo apysunkiais.
„Kriminaline žvalgyba automatiškai taikoma visiems labai sunkiems ir sunkiems nusikaltimams. Tam, kad kriminalinė žvalgyba būtų leidžiama, tas apysunkis nusikaltimas turi būti įrašytas į Kriminalinės žvalgybos įstatymą, reglamentuojantį tokių priemonių taikymą. Kadangi Seimas keisdamas nusikaltimo sunkumą lygiagrečiai nepakeitė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, reikia taisyti šią spragą“, – sakė A. Širinskienė.
Vetuodamas BK pataisas G. Nausėda kritikavo tai, kad kartu su jomis nebuvo priimti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimai – be jų būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Todėl, G. Nausėdos nuomone, BK pataisų įsigaliojimas „apsunkintų ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą, sukurtų prielaidas nutraukti dabar taikomas kriminalinės žvalgybos priemones atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, turėtų neigiamų teisinių ir politinių padarinių“.
Beje, dar neaišku, ar Seimas pritars šalies vadovo veto ir atsisakys savo anksčiau priimtų BK pataisų. Šis klausimas turėtų pasiekti parlamentą ketvirtadienį.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 23 d. Seimas priėmė su „čekutininkais“ susijusias BK pataisas.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, bus baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Opozicinėms Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti BK pataisas, kuriomis piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikaltimas iš sunkaus nusikaltimo perkvalifikuojamas į apysunkį.