„Iš Vyriausybės narių pusės, mes labiau koncentruojamės į vykstantį peržiūros procesą. Tikimės, kad tai (...) duos tinkamą rezultatą. Mes tikrai labai vertiname Baltijos saugumo iniciatyvą, ji labai svarbi, tačiau mūsų svarbiausias ir kertinis tikslas yra pajėgų buvimas. Šiuo metu ten ir dedame didžiausias pastangas, žiūrime, ką papildomai galėtume jiems pasiūlyti“, – trečiadienį Seime žurnalistams komentavo D. Šakalienė.
Taip ji kalbėjo po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio, kuriame diskutuota apie rugsėjo pradžioje paskelbtą informaciją, kad Vašingtono administracija ketina nutraukti finansinę karinę paramą, pagal kurią Lietuvai ir kitoms šalims JAV skiria lėšų įsigyti amerikietiškos ginkluotės ar apmokyti čia esančias pajėgas.
Pasak ministrės, JAV Kongresas ir Senatas pozityviai vertina Lietuvą ir poreikį išlaikyti Baltijos saugumo iniciatyvą.
Iš B. Pistoriuso – svarbus pažadas Baltijos šalims: esame pasirengę
„Tačiau vienas iš esminių elementų vis tiek yra tai, kad turime patys racionaliai žaisti šį politinį žaidimą, kadangi būtent JAV karių buvimas mūsų regione yra svarbiausias mūsų tikslas“, – tvirtino ji.
Vis dėlto, ministrė teigė šiuo metu negalinti pasakyti, kada Vašingtonas baigs savo pajėgų buvimo įvairiuose pasaulio regionuose peržiūros procesą. Anot jos, iš pradžių planuota viską atlikti iki rugsėjo pradžios, tačiau dabar procesas išsitęsė.
Susiję straipsniai
„Bet kitą savaitę Briuselyje, tikiuosi, turėti tam tikrus pokalbius, kurių metu matysime, kaip einasi procesas“, – pažymėjo ji.
Tiesa, D. Šakalienė teigė, kad užsitęsusios procedūros yra palankus faktorius Lietuvai.
„To proceso metu kaip tik dar išryškėja, kad Baltieji rūmai mato problemas su Rusija, kas mums kėlė didelį nerimą prieš keletą mėnesių. Dabar ta pozicija yra daug palankesnė mums“, – sakė ji.
Ministrė taip pat akcentavo, kad JAV žinutė išlieka ta pati – Europos valstybės gali ir turi pačios susimokėti už savo saugumą.
„Jų vertinimu, tam tikros programos yra labiau finansinės paramos išraiška, kur jie ir norėtų, kad Europa pati finansiškai pasirūpintų savo tam tikrais poreikiais“, – kalbėjo politikė.
K. Budrys: girdžiu daug pozityvo
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat sako, kad JAV karių buvimas regione yra kur kas svarbesnis prioritetas nei Vašingtono finansinė parama. Be to, jo teigimu, nereikėtų manyti, kad administracijos ketinimai nutraukti karinę paramą yra susiję su ideologinėmis priežastimis.
„Iš Kongreso atėjusi iniciatyva, būtent šią Europos dalį paskatinti paremti ir paplėtoti mūsų bendradarbiavimą, yra reikšminga ir mes turime ją išlaikyti. Tai aš to pozityvo daug tikrai girdžiu ir aš esu optimistiškai nusiteikęs“, – žurnalistams Seime komentavo K. Budrys.
Pasak jo, JAV karių buvimas yra konkreti atgrasymo priemonė. Tuo metu finansiniai klausimai, teigė ministras, Vašingtone nėra vertinami ideologiškai, kadangi manoma, jog pati Europa gali savimi pasirūpinti.
„Kas susiję su pinigais, jie sako – žiūrėkite, jūs galite sau tai leisti. Jų žinutė yra tokia. Dėl to, į ką turėtų būti orientuojamos mūsų pastangos, dirbant su amerikiečiais ir dėl šios programos, į namų darbus (įtraukti – ELTA) tai, ką mes patys darome dėl savo gynybos. Amerika nemėgsta lūzerių (nevykėlių – ELTA) ir tą mums reikia įsisavinti. Darome daug, gausime geresnę partnerystę, ta kryptimi ir dirbame“, – akcentavo K. Budrys.
„Kita vertus, neturėtume pamiršti, kad yra kitos programos, kurios yra ne tik Pentagono administruojamos, kaip kad yra ši. Yra administruojamos ir Valstybės departamente. Tai dėl jų tęstinumo lygiai taip pat šnekamės“, – pažymėjo politikas.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje amerikiečių leidiniai „The Washington Post“ bei „Financial Times“ pranešė apie Baltųjų rūmų administracijos ketinimus nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms valstybėms – pagal šią programą finansavimas skiriamas ir Baltijos šalims.
Vakarų žiniasklaidoje skelbta, kad JAV administracijos pareigūnai esą informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nebefinansuoti programų, skirtų su Rusija besiribojančių Rytų Europos šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui.
JAV vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, 2018–2022 m. minėtai programai Europoje, kurios pagrindinės naudos gavėjos – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo skirta 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Donaldo Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo pačios gynybos.
R. Motuzas: tikimės, kad parama bus tęsiama
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pripažįsta, kad skiriamų paramos pinigų nereikėtų sureikšminti, bet Baltijos saugumo iniciatyva labiau yra politinio gesto simbolis.
„Mes laikome tai kaip moralinį ir politinę paramą, nes vis dėlto, svarstant Baltijos iniciatyvos programą ir jos tolimesnį pratęsimą, galėtų iškilti klausimas ir dėl JAV karių buvimo čia, Lietuvoje. Dėl to ta programa yra kompleksinė“, – teigė politikas.
Pasak jo, Lietuva tiesiogiai prašo tęsti šią iniciatyvą tiesiogiai per Kongreso narius.
„Kol kas mes nežinome, ar įtikinome (Senatą ir Kongresą – ELTA), bet mūsų diplomatai turėjo daug susitikimų, daug pokalbių (...). Šiuo metu bendras Kongreso ir Senato narių palaikymas yra. Yra įregistruoti siūlymai, pataisos. Tikimės, kad Lietuvai parama bus tęsiama“, – kalbėjo R. Motuzas.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje amerikiečių leidiniai „The Washington Post“ bei „Financial Times“ pranešė apie Baltųjų rūmų administracijos ketinimus nutraukti karinę paramą su Rusija besiribojančioms valstybėms – pagal šią programą finansavimas skiriamas ir Baltijos šalims.
Vakarų žiniasklaidoje skelbta, kad JAV administracijos pareigūnai esą informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą nebefinansuoti programų, skirtų su Rusija besiribojančių Rytų Europos šalių ginkluotųjų pajėgų apmokymui ir aprūpinimui.
JAV vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, 2018–2022 m. minėtai programai Europoje, kurios pagrindinės naudos gavėjos – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo skirta 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Donaldo Trumpo administracija siekia, kad Europa prisiimtų didesnį vaidmenį dėl savo pačios gynybos.