Toks sprendimas priimtas trečiadienį, reaguojant į Seimo nario Igno Vėgėlės kreipimąsi.
Parlamentaras kreipėsi į Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Ukrainos valstybės vėliava yra pakabinta Seimo posėdžių salėje greta Lietuvos valstybės vėliavos.
„Ar toks nuolatinis vėliavos pakabinimas neprieštarauja Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymui, pagal kurį užsienio vėliavų naudojimas valstybės institucijose yra ribotas konkrečiomis progomis“, – teiravosi I. Vėgėlė.
Jis taip pat paprašė pateikti šį sprendimą pagrindžiančius dokumentus – Seimo, Vyriausybės ar Seimo kanceliarijos įsakymą, potvarkį, protokolinį sprendimą ar kitą teisės aktą, kuriuo būtų aiškiai nustatyta užsienio valstybės vėliavos pakabinimo galimybė parlamento posėdžių salėje.
„Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios, Seimo posėdžių salės garbingiausioje vietoje, šalia Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos, kartu pakabinta ir Ukrainos valstybės vėliava. Abiejų valstybių vėliavos yra pakabintos vienodo dydžio, tame pačiame aukštyje, šalia viena kitos, tarsi turėtų lygiavertį statusą. Be to, abi vėliavos pakabintos taip, kad filmuojant pranešėjus iš Seimo tribūnos matomos abi šios lygiavertiškai pakabintos vėliavos. Lietuva palaiko Ukrainos nepriklausomybę, savarankiškumą ir teritorijos vientisumą, tačiau svetimos valstybės vėliava Seimo posėdžių salėje, pakabinta lygiavertiškai su Lietuvos trispalve, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus“, – savo rašte nurodo I. Vėgėlė.
A. Stončaitis: kažkokių oficialių sprendimų nebuvo
Trečiadienį A. Stončaitis informavo Seimo valdybą, kad I. Vėgėlė domėjosi Ukrainos vėliavos iškėlimo plenarinėje salėje teisiniu pagrindu.
„Tie klausimai yra keliami. Galiu pasakyti, kad kažkokių oficialių sprendimų nebuvo. Ukrainos vėliava iškabinta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą momento, palaikant Ukrainos kovą šitame kare“, – sakė A. Stončaitis.
Jis priminė, kad kadenciją baigęs Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias nustatyti Ukrainos ar kitų šalių vėliavų iškėlimo tvarką.
Seimo kanclerio teigimu, tuomet Vyriausybė, pritardama projekto tikslui, pasiūlė įstatymo pataisų nesvarstyti, nes pažadėjo Seimui pateikti konstitucinį įstatymo pataisų projektą dėl vėliavų iškėlimo tvarkos.
Pasak Seimo vicepirmininkės, socialdemokratės Rasos Budbergytės, šiuo klausimu turėtų būti teisinis sprendimas.
„Seimo posėdyje vakar atrodė, kad mūsų vėliava nustumta į šoną. Atrodė, kad pagrindinė vėliava už pranešėjo nugaros yra vos ne Ukrainos, o mūsų paslėpta, kad geltonos spalvos beveik nematyti. Todėl manau, kad reikėtų sutvarkyti tai“, – valdybos posėdyje sakė R. Budbergytė.
Vėliavų iškėlimo tvarką svarstė buvęs Seimas
Dar 2023 m. lapkričio mėnesį kadenciją baigęs Seimas pradėjo svarstyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį reglamentuoti ES, NATO ir Ukrainos vėliavų iškėlimą.
Įstatymo pataisas pateikęs buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlė leisti tam tikrais atvejais ES ir NATO vėliavas nuolat iškelti prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų.
Jei Seimas būtų pritaręs jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.
ELTA primena, kad šiuo metu užsienio valstybių, ES ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.
Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra iškelti užsienio valstybių tautines (nacionalines), ES ar tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas arba vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.