M.Sinkevičius ketvirtadienį lankosi Seime. Čia jis pasikalbėjo su socialdemokratų frakcija. Politikas neslepia, kad nuomonės, ar reikėtų toliau dirbti su „Nemuno aušra“ – skirtingos.
„Kad chaoso nenorime, tai faktas, bet kaip išsispręsti, tai, kaip sakant, jeigu čia būtų sidabrinės kulkos vienas šūvis, norėčiau įsigyti tokį ginklą. Skirtingos nuomonės. Vieni galvoja, kad kantrybės taurė jau išsemta, kiti dar pagal Mikutavičių – pabandom iš naujo“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
Jis nurodė iki šiol nežinantis, kokią pavardę į kultūros ministrus turi parinkęs Remigijus Žemaitaitis: „Ne. Aš neturiu. Nežinau. Gal šita persona labai slapta, labai iškili arba nenori afišuotis, iki kol nesusitiks asmeniškai pasikalbėti su premjere. Gal yra motyvacija, kodėl niekas apie tą žmogų nežinome.“
M. Sinkevičius nori tikėti, kad bendrystė su kultūros bendruomene atsiras: „Nekariaujame“
Paklaustas, ar nesigaili, kad išmainė Kultūros ministeriją, M.Sinkevičius pirštu dūrė į Prezidentūrą: „Tai kad ne visai mūsų sprendimas buvo. Buvome išprovokuoti arba priversti. Buvo pozicija dėl energetikos, reikėjo derėtis, persiderėti. Mes gi ne taip viską matėme.“
Politikas buvo perklaustas, kas juos išprovokavo.
„Jūs gi žinote. Politinio lauko dalyviai, kurie užėmė drąsesnę, ambicingesnę poziciją. Prezidentas pasakė, kad energetiką reikia išsaugoti, apsaugoti, tai inicijavo tam tikrus politinius mainus ir pokyčius. Priėjome prie to, prie ko priėjome“, – atsiduso socialdemokratų lyderis.
Bet juk prezidentas norėjo išsaugoti Energetikos ministeriją, o atiduoti būtent Kultūros pasirinko patys socialdemokratai?
Susiję straipsniai
„Žiūrėkite, čia kaip ir sakiau, kurio piršto jums nereikia? Apsispręskite. (...) Man ir sveikata rūpi, man ir švietimas rūpi, ir vidaus reikalai, ir krašto apsauga, ir susisiekimas... Dabar bandoma pastatyti, kad kultūra yra kažkokia virš visų likusių ministerijų. Ne visai taip. Visos jos svarbios ir mainuose kartais taip atsitinka, kad keiti į kažką. Matyt, ne visai sėkmingi tie mainai buvo“, – pripažino M.Sinkevičius.
Jis aiškino, kad padiskutuoti bendruomenėje reikia apie daug ką, nes pastarosios savaitės nebuvo geros: „Pasiaiškinti reikia už praėjusią savaitę. Kandidatas buvo? Tą savaitę mes čia sproginėjome turbūt visi? Plojome katučių? Džiaugėmės ar kaip?
Man atrodo, buvo labai nevykęs politinis laikotarpis, kur ir prezidentas, ir mes, kaip vedantieji koalicijos partneriai, gavome tam tikrų vertinimų savo atžvilgiu. Galime sakyti, kas čia kaltas? Aplinka kalta? Matyt, galime pasiaiškinti ir politiškai pasikalbėti, kaip čia taip atsitiko.“
Dar kartą pabrėžus, kad mainyti Kultūros ministeriją nusprendė patys „socdemai“, dėl to už vykstančius kultūrininkų streikus iš esmės atsakingi yra jie, M.Sinkevičius su tuo ne visai sutiko.
„Bet tada žiūrėkime toliau, o kodėl mes turėjome vykdyti mainus?“ – klausė socialdemokratų lyderis. Žurnalistams paklausus, ar dėl prezidento, jis linktelėjo.
Ar būtų lengviau su kitais koalicijos partneriais, M.Sinkevičius teigė, kad atsakyti negali, nes nežino – tai būtų rizika, kuri gali arba pasiteisinti, arba ne.
„Kaip ir gyvenime – jeigu santykiai nepavyksta, tu nepradedi kurti kitų santykių. Pirmiausia užbaigi vienus santykius ir eini prie kitų, jeigu nusprendi, kad turimi santykiai nesivysto, yra pasmerkti. Tai mes pasvarstysime, kokia ta mūsų savijauta“, – teigė jis.
„Aš tikrai pasisakysiu. Nesėdėsiu tik kaip klausytojas ir to pokalbio moderatorius“, – apie artėjantį šeštadienį užsiminė socialdemokratų pirmininkas.
Šeštadienį M.Sinkevičius pristatys partijos kolegoms galimas alternatyvas, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją valdančiojoje koalicijoje. Pasak jo, galimi ir nuosaikūs, ir drastiški sprendimai. Vis tik, politikas jų nedetalizavo ir pažymėjo, kad sprendimus priims partijos bendruomenė.
„Aš pasakiau šiandien ir frakcijai, kad aš kirviu nekaposiu ir čia būtų per didelė atsakomybė (...). Aš manau, kad mano pasisakyme skambės kelios alternatyvos, kaip aš jas matau, kaip realiausias. Nuo nuosaikios link dramatiškos arba kitos. Jas išdėliosiu ir tikiuosi, kad vienaip ar kitaip partijos nariai surezuonuos, kuri jiems atrodo tinkamiausia“, – dėstė jis.
„Rinktis turi tik bendruomenė, aš galiu pristatyti visą lauką, kaip aš jį matau. Aš nepiršiu – aš ir prieš tai, sudarant koaliciją, nepiršau proaktyviai savo nuomonės (...). Aš sakiau – diskutuojame.
Tai yra labai svarbus partijai sprendimas, galintis lemti partijos ateitį, ne tik valstybės situaciją, stabilumą, bet ir partijos likimą. Todėl kuo daugiau įsitrauksime, tuo daugiau konsensuso ir sutarimo turėsime“, – nurodė M.Sinkevičius.