„Derybinės grupės atsisakė kita šalis, protestuotojų šalis, bet mes tikrai turime komandą, kuri pasirengusi ir šiai dienai dirba, kad situacija stabilizuotųsi. Ir man atrodo, kad aš iš savo pusės padariau labai didelį žingsnį, išgirsdama argumentus, jog ministrui (I. Adomavičiui – ELTA) trūksta kompetencijos, kad yra tam tikrų bendravimo problemų. Tai aš tikrai šito sprendimo neatidėliojau ir įvykdžiau pažadą, kurį ir daviau skirdama patį ministrą, kad jeigu tik susidarys (...) situacija, kad ministras dirbs netinkamai, aš tikrai nebijosiu padaryti sunkų sprendimą. Tą ir padariau“, – penktadienį LRT radijui sakė I. Ruginienė.
Tačiau pagrindinio kultūros bendruomenės reikalavimo I. Ruginienė teigia negalinti įvykdyti.
„Suprantate, kai kurie reikalavimai – tą jau sakiau, turbūt, kelias savaites – yra sunkiai išpildomi ir šiai dienai turime suformuotą koaliciją (...). Tam tikrų reikalavimų aš įvykdyti negalėsiu“, – dėstė ji.
I. Ruginienė neketina pradėti ministerijų mainų: svarbiausia – Vyriausybės stabilumas
Vis tik, ministrės pirmininkės manymu, kol kas situaciją kultūros lauke turėtų padėti stabilizuoti laikinai į Kultūros ministerijos vadovės pareigas paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.
„Šiai dienai mes turime puikią ministrę Ramintą Popovienę, kuri turi ir pakankamai aukštą kvalifikaciją, kompetencijas. Ir aš labai tikiuosi, kad ji tikrai padės nuraminti kultūros bendruomenę ir darbas tikrai įsivažiuos“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Aš matau, kad ministrė pajėgi dirbti abejose ministerijose“, – pridūrė ji.
Tačiau ar gali būti, jog ilgainiui Kultūros ministerija ir pereis į socialdemokratų rankas, I. Ruginienė nespėliojo.
Susiję straipsniai
„Kol kas tikrai neužbėkime už akių. Šiai dienai aš manau, kad kompetentingas žmogus ateina į kultūrą ir tikrai nuo gero starto pradės darbą. Jeigu „Nemuno aušra“ turės tinkamą pavardę, tada galėsime kalbėti apie ministrų pakeitimą“, – tęsė socialdemokratė.
ELTA primena, kad sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“.
Įspėjamasis streikas vyko nepaisant to, kad penktadienį iš pareigų atsistatydino „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Vis tik, Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžė, kad tai nesprendžia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros bendruomenę nuo „Nemuno aušros“.
Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 80 tūkst. žmonių.
Dėl sprendimo Kultūros ministeriją perduoti „Nemuno aušrai“, nuo Prezidentūros, Kultūros ministerijos bei Vyriausybės atsiribojo bei nutraukė bendradarbiavimą ne viena kultūros įstaiga ir iniciatyva.
Premjerė nesureikšmina muziejaus sprendimo susigrąžinti kūrinius: galerija skaito mano mintis
T.Bauro nuotr.
Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM) siekiant iš Vyriausybės rūmų ir premjerės rezidencijos susigrąžinti eksponuojamus meno kūrinius, pati ministrė pirmininkė sako, kad atlaisvinti erdvę naujiems eksponatams planavo ir pati.
„Apmaudus prašymas, bet galiu pasakyti, kad rezidencijoje paveikslai jau buvo nuimti gerokai anksčiau ir jie jau atvežti į Vyriausybę, tai rezidencijoje sienos tuščios. Jau prieš kurį laiką planavau pasikeisti“, — LRT radijui penktadienį komentavo premjerė.
Ministrė pirmininkė sako, kad grąžinti paveikslus atgal į LNDM nebus kliūtis. Esą Vyriausybėje galėtų būti eksponuojami šalies meno mokyklų vaikų kūriniai.
„Galerija, iš tikrųjų, skaito mano mintis, nes atėjusi dirbti čia, į Vyriausybę, planavau atlaisvinti koridorius, nes turiu idėją atidaryti juos meno mokyklų parodoms“, – sakė premjerė.
Iš Vyriausybės rūmų bus atsiimti 57 tapybos darbai, iš premjerės rezidencijos – 31. Anot LNDM vadovo Arūno Gelūno, sprendimą nepratęsti meno darbų skolinimo sutarties lėmė ir įtampos kultūros bendruomenėje.
„Baigėsi sutarties laikas ir šiuo metu tikrai tvyro daugybė geopolitinių grėsmių (…) perdavus kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“, atsirado ir kitokių, vidinių grėsmių, įtampų“, – ketvirtadienį Eltai komentavo A. Gelūnas.
„Valdžios nenoras įsiklausyti į kultūros bendruomenės argumentus, aišku, daro įtaką sprendimui taip pat. Ir ta neteisybė skleidžiama, melaginga informacija, kad Vilnius užsidaręs tik savo teritorijoje, ignoruoja regionus, tai manau, kad savo veiklos suintensyvėjimu regionuose, dalį jų (kūrinių – ELTA) vežiojant, manau paneigsime ir šitą dezinformaciją“, – pridūrė LNDM direktorius.
ELTA primena, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus antradienį Vyriausybės kanceliariją informavo norintis atsiimti visus Vyriausybės rūmuose ir premjerės rezidencijoje nuo 2018 m. eksponuojamus kūrinius. Dalį kūrinių LNDM žada atsiimti ir iš Prezidentūros – prašymas bus išsiųstas artimiausiu metu.
Sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyko įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“.
Dėl sprendimo Kultūros ministeriją perduoti „Nemuno aušrai“, nuo Prezidentūros, Kultūros ministerijos bei Vyriausybės atsiribojo bei nutraukė bendradarbiavimą ne viena kultūros įstaiga ir iniciatyva.
Premjerė: visos ministerijos savo išlaidų planus pateiks artimiausiu metu
Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad dar ne visos ministerijos pateikė savo išlaidų mažinimo planą, reikalingą siekiant prisidėti prie gynybos finansavimo didinimo. Vis tik, anot jos, nors procesas nelengvas, artimiausiu metu neliks ministerijų, neįvykdžiusių reikalavimo.
„Yra viena kita ministerija, bet jos turi pateikti savo planus. (...) Ministerijos suprato tą užduotį, tikrai pakankamai gerai bendradarbiauja ir mes dėsime visas pastangas, kad galėtumėm atsisakyti nereikalingų išlaidų sutelkiant laisvas sutaupytas pajamas į darbo užmokesčio kėlimą darbuotojams“, – penktadienį LRT Radijui teigė I. Ruginienė.
„Dabar yra derybinis procesas. Aš su finansų ministru vakar kalbėjau, tai pakankamai aktyviai visi teikia savo planus, todėl praktiškai manau, kad savaičių bėgyje nebus nė vienos ministerijos, kuri to plano nepateiks“, – pridūrė ji.
Politikė pažymi, jog svarbiausias ministerijoms keliamas reikalavimas – nemažinti darbo užmokesčio darbuotojams.
„Tai yra nelengva padaryti, nes sąlyga yra aiški, kad sutaupymas turi būti ne iš darbo užmokesčio“, – pabrėžė premjerė.
„Mes prašome atsisakyti nereikalingų įvairių išlaidų, kurių dabar turint tikslą ir investuojant labiau į saugumą ir į gynybą, (…) galbūt ir galėtumėm atsisakyti“, – tęsė ji.
Pagal Vyriausybės patvirtintą 2026–2028 metų biudžeto projekto rengimo planą, visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, iškeltas tikslas nuo kitų metų po 5 proc. susimažinti išlaidas, taip prisidedant prie didesnio gynybos finansavimo.
Ministerijos įpareigotos peržiūrėti išlaidas administracinėms reikmėms, informacinėms technologijoms, kitoms viešųjų pirkimų būdu planuojamoms pirkti prekėms ir paslaugoms.