Spalio 2-ąją minint Angelų sargų (policijos) dieną Kauno meras Visvaldas Matijošaitis įteikė apdovanojimus 27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) darbuotojams.
Garbingiausi – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai – šįkart įteikti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkei V.Bagdzevičienei ir to paties komisariato Reagavimo valdybos viršininkui Aleksejui Chraminui.
Baigusi vidurinę mokyklą iš Druskininkų kilusi V.Bagdzevičienė išpildė savo svajonę ir įstojo į tuometinę Aukštesniąją policijos mokyklą Kaune, vėliau baigė studijas Mykolo Romerio universitete.
Dėl pasirinktos krypties mergina apsisprendė tik paskutiniais mokslo metais mokykloje.
Ji nemano, kad tai buvo lengviausias kelias, kurį galėjo pasirinkti, tačiau niekada nesigailėjo ir dabar tikrai nekeistų pasirinkimo.
„Tuo metu didžiausios įtakos turbūt turėjo vaidybiniuose filmuose vaizduojamas didvyriškas policijos pareigūnų darbas, tačiau turėjau ir vidinės traukos“, – šypsojosi pareigūnė.
– Ar tėvai ir artimieji nustebo sužinoję jūsų pasirinkimą susieti ateitį su policija, nebandė įkalbėti pakeisti sprendimą? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo V.Bagdzevičienės.
– Policininko kelias žmonėms dažnai atrodo šiek tiek baugokas. Tai nėra eilinis darbas – jis siejasi su atsakomybe, įsipareigojimais, pavojais.
Palaikymo ir buvo, ir nebuvo. Girdėjau užuominų, kad gal galėčiau dirbti ką nors paprastesnio, tačiau mane traukė šis darbas.
Matau, kad padariau teisingą pasirinkimą ir jo nesigailiu.
– Nujaučiate, kodėl jūsų pastangos buvo įvertintos apdovanojimu?
– Kiekvieną dieną susiduriame su iššūkiais, kasdien padarome kažką reikšmingo.
Man su komanda teko išspręsti ne vieną problemą, įveikti ne vieną iššūkį, savo veikloje atrasti ir pritaikyti naujoviškesnių būdų. O geresnės mūsų paslaugos – saugesnė visuomenė.
Turbūt atlikau reikšmingų darbų ir jie buvo pastebėti.
– Kokie pastaraisiais metais nuveikti darbai, įvykiai labiausiai įsiminė?
– Iš atminties neišblėsta plačiai nuskambėjusi mergaitės dingimo istorija Kaune 2024-ųjų sausį. Tuo metu dirbo visi pareigūnai, prisidėjo visuomenė.
Šis įvykis atskleidė, kiek galime nuveikti, kai esame visi susitelkę.
Gavęs tokius pranešimus ir dėliodamas pirminius veiksmus niekada nežinai, kur atsimuši. Visada tikiesi geriausio rezultato kuo mažiausiomis sąnaudomis ir kuo greičiau.
Tąsyk bėgant valandoms ir minutėms matėme, kad susidūrėme su neįprasta situacija, ir reikėjo atlikti gerokai daugiau veiksmų, negu atrodė iš pradžių. Situacija buvo netipinė, sudėtinga.
Galime tik pasidžiaugti, kad Kauno policijos pareigūnai šioje situacijoje pasirodė kaip stipri ir susitelkusi šeima. Didžiuojuosi būdama šios šeimos nare.
– Kaip dažnai pirminė informacija būna smarkiai nutolusi nuo tikrovės, o policijos pareigūnų pagalbos net nereikia?
Štai vienu metu buvo itin populiaru melagingai pranešti apie padėtą sprogmenį, nors tokia informacija niekada nepasitvirtindavo. Ar tokios situacijos nesumažina pareigūnų budrumo?
– Žmogiškai žvelgiant galima taip pagalvoti, tačiau policijoje galioja taisyklė tikrinti kiekvieną atvejį – juk gali pasitvirtinti ir 1001-asis.
Kiekvienu atveju yra nustatyti veiksmų algoritmai, tam tikros taisyklės, todėl mes negalime žiūrėti pro pirštus.
Pareigūnai išmoksta priimti informaciją kitaip, negu tai būtų pirmą kartą. Atsiranda daugiau šaltų nervų, veikiame automatiškai ir greitai, išmokstame valdyti emocijas.
– Kaip praktiškai atrodo jūsų vadovaujamo padalinio darbas?
– Iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) gauname pranešimus apie visus atvejus Kauno apskrityje, kai reikia policijos pagalbos.
Per parą vidutiniškai gauname virš 500 pranešimų.
Juos peržiūrime, įvertiname ir reaguojame. Esant reikalui siunčiame ekipažą, patariame žmonėms bendraudami telefonu.
Didžiąją dalį su tikrove prasilenkiančių pranešimų jau atsijoja BPC ir jie mūsų darbuotojų nepasiekia.
– Ar per kelerius pastaruosius metus keitėsi tiek skambučių srautas, tiek pobūdis?
– Vienos nusikalstamos veiklos suaktyvėja, kitos nuslopsta. Vingių buvo labai daug, nors pranešimų srautas nepadidėjo.
Keičiasi veiklų pobūdis, nusikaltėliai gudrėja, daug nusikaltimų persikelia į elektroninę erdvę.
Štai prieš dešimtmetį buvo beprotiškai daug pranešimų apie automobilių detalių vagystes, o dabar visi puikiai žinome apie gausybę sukčiavimų atvejų.
Skyriuje dirba apie 50 pareigūnų. Atvykę į įvykio vietą jie gali susidurti su žmonių emocijomis, neteisėtais veiksmais, krizine situacija. Tuomet reikia šaltakraujiškumo, drąsos, greito sprendimo priėmimo ir net kūrybiškumo.
Kiekviena situacija yra labai skirtinga.
Paruoštukų šiame darbe nėra, nes kiekviena diena – tai nauji iššūkiai, kuriems neįmanoma iš anksto pasiruošti.
– Jums toks darbas – privalumas ar trūkumas?
– Žmogui, kuris mėgsta, kad viskas vyktų tiksliai pagal taisykles ir nuosekliai rutiniškai, tai būtų nepakenčiama. Man tai labai įdomu, nes nenuspėjama.
Niekada nežinai, kaip gali susiklostyti diena, privalai mokėti veikti ekstremaliomis sąlygomis.
– Ar žinote, kada galima tikėtis didesnio pranešimų srauto, o kada tikėtina ramybė?
– Tam tikra tikimybė yra. Skaičiuojame pajėgų poreikius įvertindami praėjusių metų pranešimus tam tikrais laikotarpiais, švenčių metu.
Sudarome prognozes, nors jos nėra visiškai patikimos.
Sunkiausi laikotarpiai – Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybinės ir ilgai trunkančios šventės.
Pastebėjome, kad darbo padaugėja pašalpų mokėjimo dienomis.