Ministro postas – lyg bausmė, nebeleidžianti grįžti į buvusias pareigas. Keistą bausmę atlikęs buvęs teisėjas Eimutis Misiūnas įrodė, kad neteisūs buvo ir jam atvėsti liepęs prezidentas, ir teismai.

Prezidento sprendimas svarbus, bet ne visagalis. Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), konstatavęs, kad mūsų šalis pažeidė buvusio vidaus reikalų ministro E.Misiūno teises nesuteikdama jam galimybės teismuose ginčyti prezidento Gitano Nausėdos sprendimo neskirti jo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Šio teismo teisėju jis dirbo prieš tapdamas vidaus reikalų ministru, kuriuo buvo paskirtas 2016 metų gruodį. Trejus metus ministru buvęs E.Misiūnas norėjo sugrįžti į darbą teisme, tačiau G.Nausėda jo į šias pareigas nebeskyrė taikydamas vadinamąjį politinį atšalimą.

E.Misiūno skundų dėl tokio prezidento sprendimo nepriėmė nė vienas teismas, todėl jis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.

[[ge:lrytas:lrytas:18061898]]

Konstatavęs Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimą EŽTT ieškovui priteisė 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šią sumą valstybė E.Misiūnui įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jis įsiteisės šalims paskelbus, kad neprašo perduoti bylos Europos žmogaus teisių teismo didžiajai kolegijai, arba per tris mėnesius nepateikus tokio prašymo.

[[ge:lrytas:lrytas:25134295]][[ge:lrytas:lrytas:39811143]][[ge:lrytas:lrytas:39813606]][[ge:lrytas:lrytas:27210070]][[ge:lrytas:lrytas:26460189]]

Šiuo metu advokatu dirbantis 52 metų E.Misiūnas teigė, kad EŽTT sprendimas – tik naujos kovos pradžia, toliau ginti savo teises jis žada jau Lietuvoje.

– EŽTT patenkino jūsų skundą, tačiau nepriteisė turtinės žalos, kurią įvertinote 65 tūkstančiais eurų.

Ar dar bandysite juos atgauti?

– EŽTT nepriteisė darbo užmokesčio, kurį būčiau gavęs, jei 2021 metais būčiau buvęs sugrąžintas į teisėjo darbą.

Šis teismas nelabai galėjo to padaryti, nes nenagrinėjo pačios situacijos dėl prezidento sprendimo teisingumo ir negalėjo nuspėti, ar tokį ieškinį buvo tenkinę Lietuvos teismai.

Todėl EŽTT sprendimas yra tik pirmasis etapas, kuris man atvėrė duris toliau bylinėtis Lietuvoje.

Dabar skaitau sprendimą, nupučiu dulkes nuo 2021 metų ieškinių prieš prezidentą G.Nausėdą.

Pirmiausia teismas turi pasisakyti, kad prezidentas buvo neteisus neskirdamas manęs į teisėjo pareigas, o jei pripažins, turės spręsti, kokio darbo užmokesčio aš galimai negavau.

Tai ir laikoma turtine žala. Bus labai įdomu, kas vyks toliau.

– Jūs tikitės, kad pavyks laimėti?

– Turbūt nebus taip paprasta, kaip norėčiau tikėti. Manau, gali būti sudėtinga kova, bet aš viskam pasiruošęs nuo pat to momento, kai pasakiau, jog skųsiu prezidento sprendimą.

[[ge:lrytas:lrytas:39847889]]

Tuomet nemažai kolegų ir teisės mokslininkų mane atkalbinėjo ir svarstė: o galbūt prezidentas teisus?

Bet aš sakiau, kad eisiu iki pat pabaigos ir sužinosiu, kaip šią situaciją vertina Konstitucinis teismas, o jei prireiks, ir EŽTT. Štai ir įvertino.

Lietuvos teismus – ypač Konstitucinį teismą – esu pavadinęs bailiais ir jeigu būčiau šio teismo teisėjas, man iki šiol būtų gėda. Šis teismas neturėtų paisyti jokių politinių užsakymų.

– Kol įrodėte savo tiesą, prireikė penkerių metų, kurie turbūt nebuvo ramūs?

– Jausmai tokie dviprasmiški. Tikrai per tą laiką buvo daug emocijų.

Pirmiausia mano skundą atmetė Vilniaus apygardos teismas, tuomet – Apeliacinis, tada tikėjausi, kad į situaciją atsižvelgs Aukščiausiasis teismas, nes ten tikrai buvo matyti daug netiesos.

Skundą atmetė ir jis. Tada kreipiausi į Konstitucinį teismą, o šis sugalvojo, kad mano skundas neatitinka reikalavimų.

Bet kova nebaigta, todėl ir jausmai labai įvairūs. Norisi šokti pergalės šokį, bet jaučiu ir šiokį tokį liūdesį.

– Kaip manote, kodėl Lietuvos teismai atsisakė nagrinėti jūsų skundus, – tai baimė ar politinis nusistatymas?

– Pradžioje tikrai buvo baimė.

Juk būna teisėjų, kurie įkliūva neblaivūs, būna įtariami korupcija, dar bylinėjasi dėl nušalinimo, o čia prezidentas tiesiog sugalvoja neskirti manęs į pareigas ir niekam negali to apskųsti.

Įstatymai esą nenumato galimybės skųsti prezidento dekreto. Tokia buvo Lietuvos teismų pozicija, o Europos žmogaus teisių teismas pasakė, kad tokia pozicija neteisinga, ir padėjo tašką.

[[ge:lrytas:lrytas:39847885]]

Man tai yra visiškai nesuprantama – ar čia tikrai tokia Prezidentūros įtaka ir baimė? Tai buvo labiau ne teisės, o teisėjų drąsos klausimas.

– Tačiau G.Nausėdos pozicija taip pat keitėsi.

Jis iš pradžių nesutiko skirti jūsų teisėju, vėliau buvo lyg sutikęs, tačiau dekreto vis tiek nepasirašė.

– Atsisakius mane paskirti teisėju 2021 metais, po metų vėl bandžiau pasinaudoti teise grįžti į pareigas.

Prezidentas tam pritarė ir kreipėsi į Teisėjų tarybą.

Ji irgi pritarė mano kandidatūrai, buvo surinkti visi reikalingi dokumentai

Po Teisėjų tarybos sprendimo mane jau sveikino kolegos, tačiau žinodamas G.Nausėdos kerštingumą jiems sakiau: „Neskubėkite – kol neatsistojau ir neperskaičiau priesaikos ir kol prezidentas nepasirašė dekreto, dar visko gali būti.“

Mano nuojauta pasitvirtino.

Po ilgų metų kovos – istorinė E. Misiūno pergalė teisme: įrodė, kad prezidentas ne visagalis (13)