Po ilgų kovų, įvykusių ministerijų mainų ir kilusių protestų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį galiausiai nusprendė iš „Nemuno aušros“ atsiimti Kultūros ministeriją.

Kurį laiką intrigą dėl savo reakcijos išlaikęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pirmadienį po susitikimo su premjere Inga Ruginiene galiausiai pareiškė nematąs koalicijos sutarties pažeidimo ir tikino neketinantis kelti reikalavimų dėl kokių nors kitų postų.

Tačiau toks R.Žemaitaičio nuosaikumas įtikino ne visus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė netikintis, kad R.Žemaitaitis iš tiesų nusileis, o šiuo atveju mato jau įprastą „aušriečių“ lyderio taktiką – R.Žemaitaitis leidžia save toleruoti tam tikrame lygmenyje, o tada vėl imasi kelti triukšmą. Variantų, kokio išpuolio R.Žemaitaitis galėtų imtis šį kartą, politologas įvardijo ne vieną.

[[ge:lrytas:lrytas:39853416]]

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad šį kartą R.Žemaitaitis turėjo du pasirinkimus: arba nusileisti ir parodyti, kad jis nori likti valdančiojoje daugumoje, arba dar kelti reikalavimus ir tuomet jau pasiryžti palikti koaliciją, jeigu jie būtų nepildomi.

O vieną svarbiausių vaidmenų šį kartą suvaldant R.Žemaitaitį, anot jo, dar penktadienį prieš „socdemų“ tarybą suvaidino prezidentas Gitanas Nausėda.

[[ge:lrytas:lrytas:39897627]][[ge:lrytas:lrytas:39899351]][[ge:lrytas:lrytas:39897954]]

Tikslas – kitas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L.Bielinis teigė netikintis R.Žemaitaičio pareiškimu, kad šis neketina imtis jokių reikalavimų.

„Galbūt šiai dienai jis ramesnis, rytoj vėl ką nors iškrės. Mes matome jo taktiką, jis būtent taip elgiasi visada – leidžia save toleruoti tam tikrame lygmenyje, tada nurimsta, po to vėl atkreipia dėmesį į save.

Socialdemokratai elgiasi destruktyviai savo pačių atžvilgiu, nes priimdami „Nemuno aušrą“ į koaliciją, jie į koaliciją įtraukė agresyvų populizmą, kuris suardys bet kokią ideologinę, politinę poziciją, nes agresyvus populizmas tarpsta būtent provokacijose ir beprasmiuose vienas kito kaltinimuose“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo L.Bielinis.

O ko dar pareikalaus ar imsis R.Žemaitaitis, anot politologo, variantų daug, mat politikas – tikrai kūrybingas.

„Jis atsižvelgs į situaciją, į kintančius santykius ir tų santykių lygmenyje sukels vienokį ar kitokį triukšmą. Kas tai bus – nežinau, gal tai bus jo paties sugalvotas išpuolis prieš asmenį, kaip jau buvo prieš A.Gelūną, ar prieš kokį nors politiką, arba tai bus išpuolis prieš tam tikrą socialinį sluoksnį, kultūrininkus, menininkus, mokslininkus, prieš ką nori, ar prieš partinius politinius veikėjus“, – vardijo L.Bielinis.

Tuo metu „Nemuno aušros“ rinkėjai, politologo vertinimu, šio R.Žemaitaičio pareiškimo neperskaitys kaip savotiško partijos pralaimėjimo ar nusileidimo.

„Jo rinkėjai nėra politiškai aktyvūs ar politiškai išmanūs – jie partinio intereso ar partinių principų nepastebės. Jiems daug svarbiau toks kalbėjimo būdas, kokiu užsiima R.Žemaitaitis – emocingas, pilnas vaizdinių, kaltinimų ir tokiu būdu tai tampa pagrindiniu politiniu veiksmu“, – spėjo L.Bielinis.

[[ge:lrytas:lrytas:39900637]]

Tuo metu socialdemokratai, anot politologo, klaidingai tiki, kad atsiimdami Kultūros ministeriją iš „aušriečių“ nuramins visuomenę ir stabilizuos situaciją valdančiojoje daugumoje.

L.Bielinis neatmetė, kad drąsiai iš R.Žemaitaičio ministeriją atsiimti socialdemokratus paskatino ir manymas, kad R.Žemaitaitis nesiryžtų trauktis iš koalicijos, nes tokiu atveju pradėtų byrėti opozicijoje likusi „aušriečių“ frakcija – tačiau ir toks įsitikinimas, politologo vertinimu, yra klaidingas.

„Turime pasižiūrėti, ar iš tiesų frakcija ruošiasi byrėti. Gal vienas kitas ir pasitrauks, bet iš tiesų R.Žemaitaičiui dabar tai, ko gero, nėra taip aktualu. Jis yra valdančiojoje daugumoje, jis jau diktuoja sąlygas ir valdantiesiems, ir visuomenei“, – pastebėjo jis.

L.Bielinis svarstė, kad ir pasitraukę iš „Nemuno aušros“ Seimo nariai neturėtų, kur eiti – jeigu juos priglaustų patys socialdemokratai, tai tokiu būdu nepašalintų R.Žemaitaičio, o tiesiog perimtų tą patį turinį, tik be pavadinimo.

Jeigu vis dėlto „Nemuno aušra“ būtų išmesta iš valdančiosios daugumos, tai irgi pasitarnautų pačiam R.Žemaitaičiui.

„Jeigu jį išmestų iš koalicijos, tai būtų didžiulis pretekstas dar vienam skandalui, dar vienam didžiuliam rėkimui ir važiavimui per Lietuvą. Iš tiesų R.Žemaitaičio uždavinys dabar nėra būti Seime ir išlikti koalicijoje. Jo uždavinys yra suvaldyti tą daugumą balsavusių už jį, kad jie ir toliau galvotų, kad jis yra pats geriausias, kad „Nemuno aušra“ yra vienintelė normali partija ir tokiu būdu atvesti juos į naujus rinkimus, kuriuose jis norėtų užimti dar didesnes pozicijas, gauti daugiau balsų“, – kalbėjo L.Bielinis.

O „Nemuno aušros“ buvimas valdančiojoje koalicijoje, politologo vertinimu, tam nesutrukdytų.

„Matome, kad jis toje valdančiojoje daugumoje irgi yra savotiškoje opozicijoje. Jis iš esmės diskutuoja ir ginčijasi su visais, skandalizuoja į visas puses. Nemanau, kad turime jį tapatinti su valdančiąja dauguma. Turime jį matyti kaip atskirą struktūrą, kaip vėžio darinį valdančiosios daugumos kūne“, – įvertino L.Bielinis.

Turėjo pasirinkti vieną iš dviejų

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M.Baltrukevičius vertino, kad šiuo atveju R.Žemaitaitis tiesiog turėjo du pasirinkimus.

„Ar vėl kelti reikalavimus, bangas, piktintis situacija ir jau išeiti iš koalicijos, ar tiesiog nusileisti taip, kaip buvo nusileista, kai buvo formuojama G.Palucko Vyriausybė, kai jis sutiko nepartinius ministrus siūlyti. Realiai tai buvo labai paprastas R.Žemaitaičio pasirinkimas.

Mane šiek tiek stebina, kad jis toks taikos avinėlis staiga šioje situacijoje pasidarė, bet, matyt, racionalūs skaičiavimai iš jo pusės veikia taip, kad galima truputį nuleisti koją nuo akceleratoriaus ir įnešti ir iš savo pusės kažkokį aiškesnį ženklą, kad „Nemuno aušra“ nori toliau dirbti koalicijoje ir padaryti iš savo pusės tai, kad santykiai būtų normalesni“, – portalui Lrytas sakė M.Baltrukevičius.

Politikos analitikas įvardijo ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmens reikšmę šioje situacijoje – šalies vadovas penktadienį jau pasakė, kad po to, ką R.Žemaitaitis pasakė apie A.Gelūną, jis nebepritaria, kad koalicijoje liktų „Nemuno aušra“, be to, nurodė, kad netvirtintų „aušriečių“ kandidatų į kultūros ministrus.

[[ge:lrytas:lrytas:39900638]]

Ir patys socialdemokratai žengė va bank ir nurodė perimantys Kultūros ministeriją, o galima kandidate į ministres vėl įvardijo socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.

„R.Žemaitaitis matė šią situaciją taip, kad patys socialdemokratai pradeda veikti mažiau standartiškai, tampa mažiau prognozuojami. Aišku, atsitiko vienas dalykas, kurį buvo galima prognozuoti – kad socialdemokratai dar netrenks koalicijos durimis. Tačiau bet kokia nauja krizė, ar tai būtų vėl bandymas derėtis dėl ministerijų mainų, sukuria labai didelę tikimybę, kad tai atvestų į koalicijos žlugimą.

O tai, kad socialdemokratai vis dar neatsisako bendradarbiavimo su juo, rizikuodami gerokai prastesniais santykiais su Prezidentūra, matyt, R.Žemaitaičiui yra pakankamas laimėjimas, kad jis sutiktų su tuo, kad Kultūros ministerija tampa nepriklausoma nuo „Nemuno aušros“, – įvertino M.Baltrukevičius.

Pasak politikos analitiko, dabar, kai iki Seimo rinkimų liko dar treji metai, „Nemuno aušrai“ trauktis iš valdančiosios koalicijos nebūtų racionalu.

M.Baltrukevičius pastebėjo, kad dabar ir „aušriečių“ reitingai šiek tiek atsigavo, todėl, anot jo, R.Žemaitaitis taip pat mato tai kaip signalą, kad partija dar gali likti valdančiojoje koalicijoje. O kai vėl reitingai pradės kristi, vėl bus galima didinti savo matomumą per aštrią retoriką, naujus reikalavimus.

O šis vienas R.Žemaitaičio nusileidimas, jeigu virs realybe, M.Baltrukevičiaus vertinimu, neturėtų turėti įtakos jo rinkėjų vertinimui, kai apskritai situacija politikoje keičiasi taip greitai.

„Šiandien, pirmadienį, R.Žemaitaitis lyg ir atrodo nusiteikęs gesinti temperatūrą ir siekti prieiti prie kompromisų, kad koalicija galėtų dirbti toliau, bet kas bus antradienį ar trečiadienį – sunku spekuliuoti“, – pripažino jis.

R. Žemaitaičio „taikos avinėlio“ amplua įtikino ne visus: uždavinys – visai kitoks?