„Manau, kad tai yra geras, bet gal ankstyvas žingsnis, nes nuo savo praeities nepabėgsi. Bet galbūt tai dar vienas argumentas tiems, kurie sako, kad jis (J. Sabatauskas – ELTA) galėtų ar negalėtų būti Konstitucinio Teismo teisėju. Tai jis priėmė tą sprendimą, aš gerbiu jo sprendimą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė J. Olekas.
Ilgametis LSDP narys teigė, kad, jei J. Sabatauskas nebūtų paskirtas į KT teisėjus, jis galėtų sugrįžti į socdemų gretas.
„Tikiu, kad jis yra tinkamas ir labai tinkamas kandidatas užimti šitą postą ir bus įvertintas Seimo kolegų balsavime. O, jeigu būtų kitaip, tai pas mus yra procedūra, yra terminai, kaip sugrįžti, išstojus“, – komentavo J. Olekas.
Į KT teisėjus pateikto J. Sabatausko atvejį laiko pirmuoju tokiu: net ir konservatoriams užteko košės
Jis užsiminė, kad, jei parlamentaras nepritartų J. Sabatausko kandidatūrai į KT, jis galėtų LSDP frakcijoje parlamente dirbti ir kaip nepartinis politikas.
ELTA primena, kad į KT kandidatuojantis J. Sabatauskas jau buvo sustabdęs narystę LSDP. Vėliau jis patvirtino, jog jau kelias savaites yra pasitraukęs iš partijos gretų.
Susiję straipsniai
J. Sabatausko kandidatūra į KT teisėjus buvo pateikta rugsėjo 30 d.
Sprendimą siūlyti socialdemokratams ilgus metus priklausiusio J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus kritiškai vertina opozicija bei teisės ekspertai. Pasak jų, tai yra KT politizavimas ir diskreditavimas.
Panašiai Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.