Čia šiais metais bus daug kalbama apie gyventojų ir institucijų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei civilinę gynybą, kuri nėra tik gyventojų pasirengimas paremti ginkluotąsias pajėgas, bet apima iš anksto suplanuotą gyventojų pasiruošimą ir atsparumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diskusijoje nuo „Nuo grėsmių iki veiksmų: ar pakankamai stipri mūsų civilinė gynyba?“ 9.45–10.25 val. pasirengimo klausimus gvildens Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Priešgaisrinės apsaugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis, Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Diskusijoje „Visuomenės pasirengimas krizėms: ar atsparumas jau tapo mūsų kasdienybe?“, kuri vyks 14.10–14.50 val., savo įžvalgomis dalinsis VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, VRM projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja, sociologė dr. Eglė Vileikienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas, Donatas Gurevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos ir marketingo vadovė Ieva Dirmaitė.
10.45–12.45 val. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovčius kartu su krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakaliene, ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu, ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene bei VILNIUS TECH prorektore doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene dalyvaus savivaldybių vadovams skirtame forume.
Šio merų forumo tikslas – sustiprinti savivaldos vaidmenį valstybės atsparumo sistemoje, skatinti praktinį bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir valstybės institucijų bei kurti vieningą požiūrį į krizių valdymą. Savivalda – pirmoji grandis, į kurią kreipiasi žmonės ištikus krizei. Nuo merų sprendimų dažnai priklauso, kaip greitai, tiksliai ir atsakingai reaguojama į grėsmes.
Be diskusijų, lankytojų lauks ir daugybė praktinių veiklų ir informacinių stendų. Renginio metu dalyviai galės susipažinti su daugiau nei 20 ekspozicijų, kuriose pristatoma gelbėjimo technika, amunicija, mokymų priemonės.
Vidaus zonoje lankytojų lauks mobiliosios programėlės LT72 informacinis stendas (programėlė prieinama „App Store“ ir „Google Play“ platformose), kuriame kiekvienas dalyvis sužinos svarbią informaciją apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Programėlėje pateikiamas nuolat atnaujinamas priedangų, sirenų, evakuacijos punktų ir kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis, pasirengimo žingsnių algoritmas bei žinių patikrinimo testas. Tai praktinis įrankis gyventojams, padedantis pasiruošti stichinėms nelaimėms, branduolinės avarijos ar karinių grėsmių scenarijams.
Stende taip pat bus galima išbandyti virtualios realybės akinius su karinės grėsmės arba radiacinio pavojaus scenarijumi.
Parodos lauko zonoje bus galima iš arti apžiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gaisrinius automobilius, įrangą bei priemones, pabendrauti su ugniagesiais gelbėtojais ir užgesinti liepsnas, išbandyti gesintuvą, pasimatuoti ugniagesio apsauginius rūbus.
Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje. Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija puslapyje. Vietų skaičius ribotas.
Renginio programą galite rasti čia.
Vidaus reikalų ministerijos inicijuoti sociologiniai tyrimai rodo augantį gyventojų informuotumą: 52 proc. gyventojų mano, kad žino, kaip elgtis stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės atveju, 15 proc. yra paruošę išvykimo krepšį, 36 proc. žino artimiausią priedangą, o 20 proc. turi veiksmų planą nelaimės atveju.
Per aštuonerius metus nuo 20 proc. iki 90 proc., t. y. net daugiau nei keturis kartus, padaugėjo žmonių, kurie į savo mobilųjį telefoną gauna perspėjimo pranešimus. Tyrimai atskleidžia ir tai, kad tie, kurie dalyvavo mokymuose, žymiai geriau vertina savo pasirengimą ir elgseną ekstremalių situacijų metu.
Naujausi „Eurobarometro“ duomenys atskleidžia, kad lietuviai, lyginant su kitų ES šalių gyventojais, namuose turi daugiau priemonių, kurių gali prireikti ištikus ekstremaliajai situacijai, ir yra labiau pasiruošę: 66 proc. namuose turi žibintuvėlį arba žvakių (ES vidurkis – 47 proc.), 54 proc. yra įsigiję pirmosios pagalbos vaistinėlę (ES vidurkis – 36 proc.), 42 proc. sukaupę maisto ir vandens atsargų (ES vidurkis – 29 proc.), 33 proc. yra pasidarę svarbiausių dokumentų kopijas (ES vidurkis – 16 proc.), o 30 proc. yra susitarę su šeimos nariais ir draugais, kaip susisiektų nelaimės atveju (ES vidurkis – 18 proc.). Šio tyrimo duomenimis, 85 proc. gyventojų pasitiki, kad skubios pagalbos tarnybos tinkamai reaguos į ekstremalias situacijas.