Sveikinimo kalbą konferencijos dalyviams sakiusi Teismo pirmininkė D. Bublienė atkreipė dėmesį į tai, kad mediacija šiandien yra ne tik abstrakti galimybė, bet realiai veikianti priemonė, leidžianti žmonėms spręsti ginčus taikiai ir oriai, priimant abiem pusėms priimtinus kompromisus.
Faktą, jog mediacija Lietuvoje vis labiau įsitvirtina, patvirtina ne tik privalomosios mediacijos nustatymas, profesinės mediatorių savivaldos stiprinimas, bet ir didėjantis mediacijai perduodamų ginčų bei sudaromų taikos sutarčių skaičius. 2024 m. civilinėse ir administracinėse bylose buvo inicijuoti 969 mediacijos procesai, 819 jau pradėtų procesų buvo baigti, o beveik pusėje atvejų – net 48 procentais – šalys pasirašė taikos sutartį.
„Mediacija nėra tik procesas – tai ir požiūris. Į konkretų žmogų, į jo situaciją, į konfliktą ir į galimą jo išsprendimą. Tai – gebėjimas matyti daugiau nei tik teisinę poziciją. Tai – drąsa siekti susitarimo, kai atrodytų, kad visos tiltų statymo galimybės jau išsemtos“ – sveikindama konferencijos dalyvius sakė D. Bublienė.
Teismo pirmininkė taip pat atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, jog nepaisant gerėjančių rezultatų, mediacijos plėtra reikalauja ir tolimesnių pastangų.
„Administracinio proceso srityje vis dar matant tam tikrą vangumą, kartu su teisės mokslininkais, praktikais, sprendimų priėmėjais ieškome atsakymų, ką dar galime padaryti, kad šis kelias būtų pasirinktas dažniau. T
aip pat svarstoma apie mediacijos taikymą baudžiamosiose bylose ar sprendimų vykdymo etapuose – tai rodo, kad mediacija vis labiau suvokiama ne tik kaip ginčo sprendimo būdas, bet ir kaip priemonė kurti harmoningesnę visuomenę“ – konferencijoje kalbėjo Teismo pirmininkė D. Bublienė.
Konferencijoje pranešimą skaitęs Civilinių bylų pirmininkas Artūras Driukas pristatė teisminės mediacijos ir mediacijos Lietuvoje atsiradimo, įsitvirtinimo bei plėtros istoriją. Jis pabrėžė, kad alternatyva ginčų sprendimui teisme – teisminė mediacija – padeda geriau užtikrinti žmogaus teises, kelia didesnį pasitikėjimą teismo veikla, atsakingumu ir žmogiškumu.
Savo kalboje A. Driukas susirinkusiems priminė ir ginčų sprendimų eksperto, profesoriaus Martino Hunterio mintį: „Pareikšti ieškinį teisme žmogiška, o taikiai susitarti ir baigti ginčą – dieviška“.
Konferencijoje taip pat dalyvavo ir LAT teisėja, Teisminės mediacijos komisijos pirmininkė Dalia Vasarienė. Ji skaitė pranešimą „Nuo idėjos prie jos realizavimo“ ir atkreipė dėmėsį į tai, kad teismai tampa ne vien vieta, kur teisėjai valstybės vardu priima sprendimus, bet ir socialiniais dialogo centrais – erdvėmis, kur konfliktas pamažu virsta supratimu.
„Teisminės mediacijos dvidešimtmetis ir augantis mediacijos populiarumas žymi gilesnį kultūrinį virsmą – teisingumas Lietuvoje vis labiau suvokiamas ne kaip rungtynės dėl pergalės, o kaip bendras siekis suprasti ir atkurti pasitikėjimą“, – teigė D. Vasarienė.
Renginio metu dalyviai apžvelgė teisminės mediacijos Lietuvoje raidą, svarbius mediatoriaus profesijos įsitvirtinimo klausimus, institucinį mediacijos taikymą įvairiose srityse. Konferencijos metu aptartas ir mediacijos plėtros baudžiamojoje teisėje klausimas. Įžvalgomis dalinosi akademinės, teismų, prokuratūros ir advokatų bendruomenių atstovai bei politikos formuotojai.