Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį įvardijo, kokių priemonių Lietuva ketina imtis dėl į šalį įskrendančių kontrabandinių meteorologinių balionių, vis paralyžuojančių Vilniaus oro uosto veiklą.

Griežčiausios iš jų – sienos su Baltarusija uždarymas, kreipimasis dėl sankcijų Baltarusijai ir pažadas pradėti balionus numušinėti. Tiesa, kokiomis kinetinėmis priemonėmis Lietuva ketina numušinėti balionus, argumentuodama informacijos jautrumu, premjerė neatsakė.

Ukrainoje kariavęs dronų operatorius Arūnas Kumpis įsitikinęs, kad nuo šio žurnalistų klausimo premjerė išsisuko todėl, kad iš tiesų Lietuva priemonių meteorologinių balionų numušimui neturi.

Anot jo, efektyviausia priemonė būtų dronai-perėmėjai, tačiau vien įsigyti jų Lietuvai neužtektų – reikalinga strategija, operatoriai, taip pat reikalingos aptikimo, identifikavimo ir sekimo priemonės.

[[ge:lrytas:lrytas:40058613]]

Tiesa, vertinimai, turi ar neturi Lietuva reikalingų priemonių balionų numušimui, tarp aukščiausias pareigas šalyje ėjusių politikų išsiskyrė.

Visgi, visi „Žinių radijo“ laidoje dalyvavę politikai vieningai sutarė, kad to, kas šiuo metu vyksta, negalima vadinti kontrabandos operacija. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pabrėžė – šiuo metu vyksta žvalgybinė-diversinė veikla prieš Lietuvą, ir tai Lietuva turi aiškiai iškomunikuoti NATO šalims bei kreiptis dėl 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:40062968]][[ge:lrytas:lrytas:40057268]][[ge:lrytas:lrytas:40061474]]

Ne kontrabandos problema

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, socialdemokratas R.Sinkevičius pabrėžė, kad tai, kas šiuo metu vyksta, yra ne kontrabandininkų operacija.

„Mano supratimu, mes neteisingai ją įvertiname. Vyksta žvalgybinė – diversinė veikla prieš Lietuvą. Net yra rusiška santrumpa tokios veiklos – DRG“, – įvardijo R.Sinkevičius.

Todėl, kaip įsitikinęs NSGK pirmininkas, kontrabanda yra tik priedanga šiai priešiškos valstybės veiklai.

„Ir savo tarptautiniams partneriams turėtume pasakyti, kad tai – ne kontrabanda, o diversinė-žvalgybinė veikla, nukreipta prieš NATO narę. Ir tada atsiranda visai kitokia teisinė traktuotė tarptautinėje plotmėje.

Nes vienas dalykas yra kontrabanda, visai kas kita – diversinė veikla prieš valstybę, kuri greičiausiai, drįstu įtarti, yra puikiai koordinuojama mūsų nedraugiškos valstybės valdžios“, – kalbėjo socialdemokratas.

Paklaustas, ar ir jo vertinimu, Vyriausybės apsukos, reaguojant į šią Baltarusijos veiklą, yra per lėtos, kadangi savaitgalį nebuvo imtasi veiksmų, R.Sinkevičius teigė, kad reaguojama pagal tai, kokios turimos galimybės.

„Šiandien kažkokių ypatingai gerų techninių galimybių paveikti skraidančius meteorologinio tipo balionus nelabai yra. Reikėtų naudoti viską, ką turime. Man atrodo, kad daroma tai, kas yra įmanoma“, – nurodė NSGK pirmininkas.

Tuo metu premjerei Ingai Ruginienei paskelbus, kad šiuo metu svarstoma kreiptis ir dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo – konsultacijų tarp Aljanso narių pradėjimo, R.Sinkevičius teigė, kad iš tiesų nėra ko laukti.

[[ge:lrytas:lrytas:40064479]]

„Manau, kad tai reikėtų daryti. Jeigu vyksta žvalgybinė diversija ir ataka tuo pačiu, tai potencialus priešas vertina mūsų veiksmus: kaip mes sugebame greitai reaguoti, kaip pajungiama visuomenė, ar nepasidaro priešprieša tarp valdžios ir visuomenės. Viskas yra vertinama karinėje plotmėje“, – įsitikinęs NSGK pirmininkas.

Savo ruožtu kalbėdamas apie Prezidentūros pasiūlytą priemonę – tranzito į Kaliningradą ribojimą, R.Sinkevičius užsiminė, kad Lietuva tokiomis aplinkybėmis negali užtikrinti saugaus tranzito.

„Kas link tranzito į Kaliningrado sritį, tai mes dėl kaimyninės valstybės veiksmų, dėl nuolat siunčiamų meteorologinių balionų su kroviniu negalime užtikrinti saugaus tranzito į Kaliningrado sritį. Tą turėtų suprasti visi. Svoris, kurį neša balionas, yra pakankamai didelis, iki 50 kilogramų, ir susidūrimas su traukiniu, su šilumvežiu gresia dideliais nemalonumais“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Neturi priemonių?

Tuo metu dronų operatorius, kariavęs Ukrainoje A.Kumpis buvo skeptiškas dėl premjerės I.Ruginienės paskelbtų priemonių kovoje prieš balionus – klausimų ekspertui sukėlė žinia apie planus juos numušti.

„Žurnalistai mėgino išgauti informaciją apie tai, kokiomis kinetinėmis priemonėmis ketinama daryti poveikį tiems bepiločiams balionams, tai į tą klausimą taip ir nebuvo atsakyta, išsisukta nuo jo. Ir aišku, dėl kokios priežasties – dėl to, kad tų priemonių nėra ir artimiausiu metu nebus.

Priemonė, iš kurios šiuo metu galima tikėtis didžiausio poveikio, tai yra vėjo krypties pasikeitimas“, – laidos metu kalbėjo A.Kumpis.

Dronų ekspertas įsitikinęs, kad jokios karinės paslapties šiuo atveju nėra – jeigu Lietuva turėtų priemones, kaip numušti meteorologinius balionus, tai premjerė juos būtų ir įvardijusi.

[[ge:lrytas:lrytas:40064480]]

„Gali bet kas įvardyti – VSAT, kariuomenė ar ta pati ministrė pirmininkė. Tačiau šiandien turime oro gynybos priemones, skirtas tik lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms numušinėti. Ir jos visiškai nėra tinkamos mažiems skraidantiems objektams numušinėti, ir dar dideliam jų skaičiui“, – pabrėžė jis.

Tiesa, anot eksperto, visada galima surasti nestandartinių sprendimo būdų – tiesiog reikia remtis Ukrainos patirtimi.

„Niekas šiandien neturi daugiau patirties ir geriau nežino, kaip kovoti su bepilotinėmis priemonėmis, negu mūsų draugai ukrainiečiai. O Ukrainoje pati efektyviausia priemonė yra vadinami dronai-perėmėjai“, – nurodė A.Kumpis.

Visgi, tik prisipirkti daug dronų-perėmėjų Lietuvai neužtektų.

„Pirmiausiai reikėtų (sugalvoti, – Lrytas) strategiją, kuriuo keliu mes einame, ko mums reikia ir susiplanuoti tuos žingsnius. Nėra sidabrinės kulkos – nuvažiavome, nusipirkome šimtą dronų-perėmėjų ir pradėjome viską daužyti čia aplink. Problema yra kompleksiškesnė.

Reikia turėti atitinkamas priemones, kaip aptikti, identifikuoti, sekti. Tada jau įsijungia reagavimo dalykai. Su poveikiu susiję dalykai irgi nėra tokie paprasti, nes esmė – ne tik nusipirkime, bet ir komandų turėjime, operatorių apmokyme“, – dėstė jis.

Bet kokiu atveju, A.Kumpis teigė esąs įsitikinęs, kad kariuomenė ir pasieniečiai šiuo metu dronų-perėmėjų neturi.

„Greito sprendimo „čia ir dabar“ nebus ir negali būti. Operatyvinės priemonės, gaudant kontrabandininkus, gal ir yra tas efektyviausias dalykas, kuris šiandien įmanomas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad mes kovojame ne vien prieš kontrabandininkus – tai yra hibridinių atakų sudėtinė dalis.

Galime užsižaisti, kad kovojame prieš kontrabandą, bet Baltarusijos ar Rusijos režimas pasižiūrės į šį reikalą iš kitos pusės – kaip trikdyti mūsų oro uostų veiklą, valstybės gyvenimą. Ir kur tada toje vietoje atrodysime su kova prieš kontrabandą? Tai yra platesnio spektro problema“, – pabrėžė A.Kumpis.

Turi daryti poveikį režimui

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat akcentavo, kad tai nėra kontrabanda – režimas tiesiog naudojasi kontrabandininkais, kaip naudojosi visą laiką, kol A.Lukašenka valdžioje, siekdamas kelių tikslų.

„Be to, kad žemina mus, kaip valstybę, dar pakerta mūsų ekonominius pagrindus, siųsdami cigaretes. Bet galėtų vietoje cigarečių kabėti bet koks kitas daiktas, ir tikslas būtų parodyti, kad mes nieko negalime padaryti“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Ekspremjeras patikino, kad Lietuva turi priemonių, kaip numušinėti kontrabandos balionus.

„Yra priemonės, kurias reikėtų taikyti – turi tas priemones ir pasieniečiai, ir kariuomenė. Reikia pasikliauti institucijomis, leisti joms veikti ir nerodyti tokio bejėgiškumo“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40064482]]

Svarbiausia, anot jo, yra suprasti, kas vyksta – kad tai yra Baltarusijos spec. tarnybų, su aukščiausios valdžios palaiminimu, daromos operacijos, kurios galėtų greitai pasibaigti, jeigu poveikio priemonės būtų nutaikytos į režimą. Todėl, pasak S.Skvernelio, sienos perėjimo punktų uždarymas yra tinkama priemonė.

Tuo metu Kaliningrado tranzito uždarymas, S.Skvernelio teigimu – sunkiai įmanomas, nes tai – kitokiais pagrindais ir sutartimis reglamentuotas dalykas.

Kas galėtų būti panaudota?

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) lyderis, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pagyrė I.Ruginienę, kad pirmadienį įvardytos priemonės nuteikia viltingai, anot jo – pradžia yra nebloga.

„Išgirdau viltingą žinią, kad gali būti naudojamos ir kinetinės priemonės. Aišku, kol kas tam modalumų nėra, bet ryžtas, kad tai gali būti panaudota, jau yra gerai“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Galimų priemonių kovojant su balionais, anot jo, yra dar daugiau, todėl opozicinės partijos antradienį rinksis tam, kad sugeneruotų papildomų pasiūlymų Vyriausybei dėl oro erdvės apsaugojimo.

„Pavyzdžiui, dėl kinetinių priemonių naudojimo yra didelis iššūkis, nes yra labai didelė techninė problema, balionai labai aukštai skrenda, ir ne visos kinetinės priemonės yra pajėgios neutralizuoti. Bet yra variantų, yra galimybių, visas jas reikia atidirbti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:40064483]]

Paprašytas patikslinti, tai ar Lietuva turi, ar neturi kinetinių priemonių balionų numušimui, L.Kasčiūnas teigė, kad „reikės palaukti ir pasižiūrėti, kaip bus realizuojama ši nuostata“.

„Kinetinės priemonės – turbūt pirmiausiai turima galvoje dronai, arba mūsų sraigtai (sraigtasparniai, – Lrytas), arba kokia nors lengvoji aviacija su tam tikromis kinetinėmis priemonėmis. (...) Tačiau šiuo atveju interpretuoju ir improvizuoju – palaukime kariuomenės sprendinių, ir tada pamatysime“, – nurodė L.Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:40064620]][[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

A. Kumpis turi spėjimą, kodėl I. Ruginienė išsisuko nuo klausimo apie balionų numušimą