Skaitydama pranešimą „Teismų finansavimas: tarp politikos ir Konstitucijos“, ji aptarė jau netrumpą laiką susiklosčiusios teismų biudžeto sudarymo procedūros ir biudžeto nustatymo kriterijų ydingumą, kurį lėmė tai, kad už biudžeto sudarymą ir tvirtinimą atsakingos valdžios nepaiso tam tikrų konstitucinių principų, tarp jų – konstitucinio teismų nepriklausomumo principo ir iš jo kylančių konstitucinių reikalavimų teismų finansavimo srityje.
„Situacija, susijusi su teismų finansavimu, yra ne tik sudėtinga – ji tampa skauduliu, kuris ilgainiui gali reikšmingai paveikti ne tik teismų veiklos kokybę, bet ir patį Konstitucijoje įtvirtintą teisės viršenybės principą“, – teigė D. Bublienė.
D. Bublienė atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas yra ne teisėjų asmeninė nešališkumo pareiga. Ji pabrėžė, jog nepriklausomumas yra sisteminis reikalavimas, kad teismai būtų apsaugoti nuo bet kokių išorinių įtakų: politinių, administracinių ar ekonominių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė kėlė klausimą, ar teismas gali būti nepriklausomas, jeigu jis priklauso nuo nepakankamo, kartais net sunkiai prognozuojamo, iš esmės politine valia grįsto finansavimo.
Susiję straipsniai
Pranešime pabrėžta, kad teismų nepriklausomumas yra konstitucinė būtinybė, kuri realybe tampa tik tada, kai yra paremta ne vien žodžiais, bet ir konkrečiais resursais. „Kalbama apie teisminę valdžią – vieną iš trijų konstitucinių valdžių, kuri naudoja viešąsias lėšas tam, kad užtikrintų teisingumą ir įgyvendintų teisės viršenybę, o tai – esminė demokratinės visuomenės sąlyga“, – kalbėjo D. Bublienė.
Priminta, kad į nepakankamą Lietuvos teismų finansavimą dėmesį atkreipė ir Europos Komisija: remiantis ES teisingumo rezultatų suvestine, Lietuvos teismams tenkantis finansavimas yra vienas mažiausių, iš visų šalių lenkiantis tik Kiprą.
„Nepaisant to, kad finansiniai teismų poreikiai buvo grįsti objektyviais duomenimis ir tik būtiniausioms išgyvenimo reikmėms, Teisėjų taryba į biudžeto pristatymą net nebuvo kviesta, skaičiai buvo atsiųsti jau kaip faktas. „Priimk juos arba vis tiek priimk – jokio kito pasirinkimo“ – tokiu principu iš esmės remiasi vadinamosios derybos dėl teismų biudžeto, kurios tampa pačiu tikriausiu Vyriausybės primestu monologu. Kaip kitaip galima pavadinti niekada objektyviais argumentais nepaaiškinamą jau metų metais besitęsiantį teismo personalo finansavimą 89,9 procento?“ – retoriškai klausė D. Bublienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė susiklosčiusią situaciją įvardino kaip nesuprantamą ir pabrėžė, kad teismai yra tiesiog ignoruojami ir netgi išstumti iš biudžeto formavimo proceso, pamirštant arba pasirenkant pamiršti, kad teisminė valdžia – viena iš trijų konstitucinių valdžių.
D. Bublienė taip pat pasidalino gerąja Šiaurės šalių patirtimi, kuri įrodo, kad dialogas ir susikalbėjimas su kitais konstituciniais partneriais dėl teismams būtino finansavimo yra įmanomas.
„Tinkamas finansavimas – tai ne išlaidos, tai investicija į pasitikėjimą teise, tikrumą, stabilumą, taigi – vienas iš svarbiausių strateginių bet kurios valstybės tikslų“, – apibendrino D. Bublienė ir išreiškė viltį, kad bus grįžta prie teisinio teismų finansavimo modelio sureguliavimo, pagal kurį teismų valdžia lygiavertiškai dalyvauja biudžeto derybose ir kuris yra susietas su valstybės ekonominiais rodikliais.