Vos pasirodžius pirmosioms žinioms, kad į Krašto apsaugos ministeriją (KAM) „socdemai“ deleguos būtent šį politiką, viešojoje erdvėje sukilo ir dalis politikų, ir visuomenės veikėjų, kuriems užkliuvo R.Kauno žinių gynybos ir saugumo temose stoka.
Pirmadienį prie Prezidentūros jau planuojamas ir protestas – būtent savaitės pradžioje paaiškės, ar R.Kaunas praėjo prezidento Gitano Nausėdos filtrą.
Buvęs Seimo narys Andrius Mazuronis, politinius įvykius dabar stebintis jau tik iš šono, kritikos socialdemokratų pasirinkimui sako neturintis, nors LSDP vicepirmininkės Rasos Budbergytės neseniai nuskambėjusius pareiškimus įvertino kaip „visišką absurdą“.
Tiesa, teigia eksparlamentaras, nereikėtų pamiršti, kas į tokią chaotišką situaciją valdančiuosius ir įvėlė. O tai – pats šalies vadovas.
Tuo metu politikos apžvalgininkas, komunikacijos specialistas Linas Kontrimas pastebi, kad socialdemokratai jau kurį laiką buvo susigūžę ir išsigandę – dabar esą jie rankioja „išbarstytą galią“, o noras turėti tik partinius ministrus tą taip pat paaiškina.
Sako, kad reikėtų kaltinti ir save
Primename, jog socialdemokratai savaitės pabaigoje apsisprendė į krašto apsaugos ministrus deleguoti Seimo narį, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovą R.Kauną.
Minėtame komitete politikas dirba dar labai neilgai, jo turima patirtis taip pat neapima krašto apsaugos ir gynybos sferų, todėl toks LSDP pasirinkimas sukėlė nemažai skirtingų reakcijų.
R.Kaunas, jei jį palaimins G.Nausėda, pareigas tęs po eksministrės Dovilės Šakalienės, kurią visai neseniai atstatydino premjerė Inga Ruginienė.
Paklaustas, kiek pagrįsta kritika naujajam kandidatui, buvęs parlamentaras ir „Darbo partijai“ anksčiau vadovavęs A.Mazuronis tikino situacijos per daug nehiperbolizuojantis.
„Norėtųsi objektyviai vertinti šią situaciją, todėl aš šiek tiek kritiškai žiūriu į opozicijos kritiką šitam kandidatui ir apskritai situacijai, kai į vieną ar kitą poziciją skiriamas žmogus, sakykime, neturintis labai gilios, specifinės patirties, būdingos tai sričiai, į kurią jis eina.
Ir šitoje vietoje, kai aš girdžiu konservatorius šnekant, kad čia labai blogai, ir Jėzau Marija, kaip jūs taip galite tokį žmogų be jokios patirties skirti į ministrus, tai gerbiamų konservatorių norėčiau paklausti, o kaip jūs galėjote žmogų be visiškai jokios politinės patirties, be parlamentarizmo patirties skirti parlamento pirmininku, ką jūs darėte su Arūnu Valinsku?
Bet ta atmintis politikoje toks jau dalykas, kad labai greitai išgaruoja tam tikrais atvejais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo jis.
Tačiau, anot A.Mazuronio, taip pat ir socialdemokratės R.Budbergytės pareiškimai, kai ji teigė, jog krašto apsaugos sistemos subtilybes galima išmokti per tris naktis, „atsiduoda visišku absurdu“.
„Žinoma, kad apie tris paras net negalima šnekėti, čia į jokius rėmus netelpantis pasakymas, tačiau tai, kad žmogus yra skiriamas iš politikos ir turintis tam tikrą politinę patirtį, man atrodo, yra geras dalykas“, – svarstė A.Mazuronis.
Pasak buvusio Seimo nario, čia mes ir grįžtame prie nuolatinės diskusijos, kas turėtų būti ministrais – politikai ar specialistai. Tokios diskusijos, pastebėjo A.Mazuronis, verda jau ne pirmą ir ne antrą kadenciją.
„Sauliaus Skvernelio pusė Vyriausybės buvo tie technokratai, vadinami specialistai profesionalai – beje, kadencijos pabaigoje jis dėl to gailėjosi ir dabar jis jau sako, kad visgi politikai turbūt turėtų būti ministro pozicijoje“, – prisiminė A.Mazuronis.
Žinoma, tęsė jis, labai svarbu, su kokia komanda R.Kaunas ateitų į krašto apsaugos ministerijos vadovo postą ir kas bus KAM viceministrai.
„Man išvis dar vienas paradoksas – čia tuoj reikės derinti kandidatus į ministrus turbūt ne su prezidentu, o su S.Malinausku, su A.Tapinu ir dar su kažkuo – jų išrišimą gauti, peržegnos, ir jau tada galėsi į Prezidentūrą nešti.
Dar vienas absurdas, kai valstybė eina nesuprantamu keliu. Bet žinoma, išgirdus ir pristačius, kokie gi viceministrai bus, ir jei ponas T.Godliauskas ar ponas K.Aleksa, kuris irgi buvo minimas, jeigu jie visgi išlieka viceministrais, o viceministrai yra jau tas politinio pasitikėjimo lygmuo, kur tikrai turėtų valdyti ir pakankamai lengvai operuoti specifine informacija ir specifinėmis žiniomis, tai, man atrodo, visiškai jokios čia tragedijos“, – vertino A.Mazuronis.
Pasak politiko, R.Kaunas jau metus dirba parlamente, turi politinės ir partinės patirties, todėl iš esmės galėtų išlaviruoti bet kokioje ministerijoje.
Visi, aiškino A.Mazuronis, nereikėtų pamiršti, kas už tam tikrą chaosą Vyriausybėje yra atsakingas – pats G.Nausėda, taip pat ir į ministrus pirmininkus paskyręs žmogų be didelės politinės patirties.
„Kai netgi toks klounas, nesupykite už tą žodį, bet tikrai klounas kaip ponas I.Adomavičius į kultūros ministrus buvo patvirtintas prezidento, tai prezidentas visiškai nuniveliavo bet kokius reikalavimus kandidatams.
Ir todėl vakuumą užpildo tokie visuomenės veikėjai kaip S.Malinauskas, A.Tapinas ar dar kažkas, kurie perima į savo rankas prezidentui Konstitucijos rėmuose patikėtą filtravimo teisę ir ją prisiima sau“, – svarstė buvęs politikas.
Problema, A.Mazuronio teigimu, dar ir ta, kad kompetentingi, autoritetingi žmonės neina ir nedalyvauja politinių partijų veikloje, ir didžioji problema – kaip juos pritraukti. Pasak jo, socialdemokratų noras turėti partinius ministrus yra suprantamas, nors partinis bilietas ir neturėtų būti pagrindinis kriterijus ministrui.
Tačiau, pabrėžė jis, būtent politinė partija ir turi deleguoti postus.
„Tos politinės partijos yra reikalas, dalyvavus rinkimuose, juos laimėjus, deleguoti savo žmones. Taip veikia demokratija.
Patinka ar nepatinka – mes save kaltinkim, kad išrenkam partiją, kuri kvailius siūlo į ministrus, ar panašiai. Gal čia mumyse yra problema, kad nežiūrime, bet negalima kaltinti sistemos, demokratijos ar tos partijos, kuri laimėjo, kuri ji bebūtų – ar „socdemai“, ar konservatoriai lygiai taip pat.
Ir vieniems, ir kitiems galioja lygiai tie patys dėsniai“, – dėstė A.Mazuronis.
„Socdemai“ atsigavo?
Tuo metu komunikacijos ekspertas, politikos apžvalgininkas L.Kontrimas, paklaustas, kodėl socialdemokratams taip svarbu turėti partinius ministrus, prakalbo apie tam tikrą partijos prisikėlimą.
Jo manymu, „socdemai“ jau pakankamai ilgai buvo „susitraukę ir susigūžę“, nuo kiekvieno pūstelėjimo „kampe drebėjo labiau nei mažas kačiukas“, nesvarbu, ar tas pūstelėjimas buvo iš opozicijos, ar iš visuomenininkų. Dabar situacija keičiasi.
„Jie kažkaip buvo užmiršę, kad mes esame demokratinė valstybė, rinkimai pas mus galioja, ir yra sistema, kada partija, laimėjusi rinkimus, sukonstruoja savo koaliciją, prisiima atsakomybę ir politinę galią veikti.
Tai dabar pamažu matome, kad „socdemai“ atkunta ir pradeda rankioti visur išbarstytas savo galias – kur nuolaidžiavo, kur nutylėjo, kur pauzę padarė, kur pasidavė spaudimui“, – vertino L.Kontrimas.
Ir čia, pasak jo, yra labai gera tendencija.
„Nes dešinė pusė pas mus jau seniausiai yra susikalusi, pakankamai tvirta, suręsta, ir mes matome nuolat tą dviejų partijų – liberalų ir Tėvynės sąjungos – duetą, kurie keliauja. Tai tas pats turi atsirasti ir kairei“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak L.Kontrimo, mums, Lietuvos piliečiams, būtų puiku, jeigu partinėje demokratijoje būtų ne vienas, ne du, o trys-keturi stiprūs centrai, aplink kuriuos suktųsi politinė atsakomybė.
„O dabar, kadangi politinė atsakomybė yra toks tabalai tabalai virvagalis, mums tada labai sunku suvokti, kas galų gale atsakingas už tam tikras situacijas“, – kalbėjo jis.