Kultūros ministerija – vis dar be galvos, bet su trimis šviežiai paskirtais viceministrais. Tokių atvejų neprisimena net ir ilgus metus politinį lauką stebintys ekspertai.

Premjerė Inga Ruginienė antradienį pažadėjo kandidatą į kultūros ministrus pateikti artimiausiu metu, tačiau visuomenė iki šiol neišgirdo jokių net ir potencialių pavardžių, o realiausia socialdemokratų kandidate laikyta Seimo narė Vaida Aleknavičienė iš Vyriausybės vadovės sulaukė tik tylos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis įsitikinęs, kad laiko tempimas dėl naujojo kultūros ministro yra „taktiniai socialdemokratų žaidimai“ su labai aiškiu tikslu.

Tiesa, jis nebūtų toks tikras, kad Kultūros ministerija dabar priklauso būtent socialdemokratams, nors šie aiškina ir kitaip.

[[ge:lrytas:lrytas:40052480]]

„Viskas kol kas yra rūke – taip sakykime. Ir mes dar negalime galutinai patvirtinti, kad štai, bus tokios partijos ar frakcijos atstovas“, – pastebėjo L.Bielinis.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius atkreipė dėmesį, kad su trijų viceministrų paskyrimu socialdemokratai nusiuntė vieną aiškią žinutę, o dabar bandys vienu metu pasiekti du savo tikslus.

„Čia bus įdomi intriga“

Kaip jau skelbta anksčiau, nuo antradienio darbą Kultūros ministerijoje pradeda trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin.

[[ge:lrytas:lrytas:40149439]][[ge:lrytas:lrytas:40150944]][[ge:lrytas:lrytas:40152436]]

Kultūros bendruomenės atstovų, dar pirmadienį raginusių Vyriausybę neburti Kultūros ministerijos politinės komandos, kol nėra paskirtas ministras, toks žingsnis toli gražu nesužavėjo – šiuos sprendimus jie vadina politiniu absurdu.

Kultūros bendruomenės atstovai taip pat neketina eiti į susitikimą su ministre pirmininke, kurį inicijavo I.Ruginienės komanda.

Politologas L.Bielinis svarstė, kad sprendimas skirti tris viceministrus dar neturint paties kultūros ministro signalizuoja apie vieną gerai apgalvotą strategiją.

[[ge:lrytas:lrytas:40154759]]

„Aš manau, kad čia yra taktiniai socialdemokratų žaidimai, kurių tikslas yra sukurti tokį ministerijos pasitikėjimo valdininkų ratą, kad atsiradus ministrui, jeigu, tarkime, jis nebūtų labai priimtinas socialdemokratams arba būtų kažkoks sutartinis, jis negalėtų suformuoti kitos savo viceministrų aplinkos, kuri nebūtų susieta su socialdemokratais ar vienaip kitaip nebūtų atsakinga prieš juos“, – portalui Lrytas sakė profesorius.

Bet jeigu patys socialdemokratai yra atsakingi už šią ministeriją, galbūt neskirtų jai vadovauti žmogaus, kuris jiems netiktų ir nepatiktų? Anot L.Bielinio, pasakyti, kad iš „Nemuno aušros“ ji tikrai buvo atimta, šiandien taip tiksliai net ir negalime. Apie tai, kad kandidatas į Kultūros ministro kėdę bus renkamas bendrai nuo visos koalicijos, neseniai kalbėjo ir pats „aušriečių“ pirmininkas R.Žemaitaitis.

„Tiesą sakant, mes dar nežinome, nes iš tikrųjų matome, kad vyksta stumdymasis aplink šitą vietą, ir kol kas nematome, kas iš tikrųjų bus paskirtas ministru.

Tuo labiau, kad R.Žemaitaitis nėra pilnai atsisakęs šitos vietos. Viskas kol kas yra rūke – taip sakykime. Ir mes dar negalime galutinai patvirtinti, kad štai, bus tokios partijos ar frakcijos atstovas.

Bet kai jau sudėlioti viceministrai, tai natūralu, kad paskirtajam ministrui – ar jis bus nuo vienos politinės jėgos, ar nuo kitos, ar jis bus kvalifikuotas, ar ne – jis jau bus susaistytas atsakomybėmis ir funkcijomis tų, kurie žino, ką reikia daryti“, – aiškino L.Bielinis.

Įdomu tuomet ir tai, kiek tokiu atveju į kultūros ministro kėdę atėjęs žmogus taikstytųsi su šia situacija ir jau iš anksto jam parinktais bendražygiais.

„Čia ir yra klausimas. Natūralu, kad jis ateis ir suvoks, kad jo rankos – surištos, kad iš visų pusių jis yra apsuptas tų, kurie jau yra paskirti ir paskirti ne jo. Tai reiškia, ir atsakingi ne prieš jį.

Ir čia bus įdomi intriga“, – vertino politologas.

Tiesa, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas portalui Lrytas antradienį nurodė, kad „visiškai aišku, jog už ministro paieškas šiuo atveju atsakingi tik socialdemokratai“.

„Socialdemokratai per savo tarybos posėdį pasakė, kad ministerija priklauso socialdemokratams, tai su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. O R.Žemaitaitis turi savo taktiką, tai jis kalba taip, kaip jis kalba. Faktai yra tokie, kad socialdemokratams priklauso ši ministerija, ir taškas.

[[ge:lrytas:lrytas:40154763]]

Aš visą laiką sakiau, kad nereikia dėti jokių daugtaškių – yra gyvenimo realijos“, – pabrėžė K.Vilkauskas.

Anot L.Bielinio, jeigu šimtu procentų taip yra, tai „socdemai“ jau turėjo ir paskirti ministrą.

„O kol jo nėra, mes galime daryti prielaidą, kad vyksta stumdymasis, vyksta diskusijos ir ginčai. Galbūt „aušriečiai“ šantažuoja, galbūt kažko reikalauja, galbūt kažkokių keitimų jiems reikia – jei ne ministerijose, tai Seime, sakykime, į komitetus.

Tai aš nemanau, kad viskas yra šimtu procentų aišku. Jeigu taip būtų, ir pavardę žinotume, ir matytume prisiekusį ministrą“, – kalbėjo L.Bielinis.

Pats VDU profesorius apskritai teigė neprisimenantis tokių atvejų, kad darbą greičiau pradėtų viceministrai, o ne pats ministras.

„Kažkaip ne. Negirdėjau tokio dalyko. Nes iš tikrųjų ministras renka komandą – jis ją suderina, nesvarbu, iš kokių partijų, bet jis pasirenka – čia jo žodis.

O čia šiuo atveju ministro alternatyva pateikta. Aš asmeniškai tą pirmą kartą matau“, – sakė L.Bielinis.

Ar sugebės išlaviruoti?

VPAI asocijuotasis analitikas M.Baltrukevičius taip pat pastebėjo, kad tokia praktika ministerijoje neįprasta, tačiau šiuo atveju ji esą siunčia visuomenei ir pačiai kultūros bendruomenei žinutę – nuolatinis kultūros ministras bus paskirtas dar negreit.

„Nes jeigu sprendimai jau visiškai pakeliui, ir jeigu tai tokie sprendimai, kurie tiktų ir prezidentui, tada nėra jokios prasmės jau dabar skirti viceministrus.

Tai čia tokia aiški indikacija, kad tas visas procesas su Kultūros ministerijos vadovu yra rimtai įstrigęs, nes reikia imtis nestandartinių priemonių, kad bent kažkokie procesai ministerijoje lengviau judėtų į priekį“, – Lrytas aiškino M.Baltrukevičius.

Paklaustas, kodėl I.Ruginienė vis dar taip delsia, politologas spėjo, kad socialdemokratai nori dviejų dalykų.

„Idealiu atveju, kad pavyktų išpildyti kultūros asamblėjos reikalavimus ir nebūtų to boikoto, su kuriuo prezidentas ir premjerė potencialiai susiduria kultūros renginiuose, ir šiaip jie mato, kad ir visuomenė palaiko kultūros bendruomenę, tai tiesiog yra noras šitą situaciją išspręsti.

Galbūt tas noras yra ir labiau dėl pragmatinių, nebūtinai dėl nuoširdžių priežasčių, bet manyčiau, kad toks noras yra“, – pažymėjo M.Baltrukevičius.

Iš kitos pusės, anot politikos eksperto, kartu yra noras ir išsaugoti dabartinę koaliciją, nesiutinti R.Žemaitaičio.

[[ge:lrytas:lrytas:40154760]]

„O kad ji būtų išsaugota, reikia dar užsitikrinti – nesvarbu, koks sprendimas priimtas – kad tas sprendimas tiktų ir R.Žemaitaičiui, kad nebebūtų naujų maištų ir ultimatumų.

„Nemuno aušra“ lygiai taip pat nori likti koalicijoje – jeigu būtų nenorėję, jiems jau buvo labai patogių išėjimo iš koalicijos langų. Galiausiai, kai R.Žemaitaitis peržengė visas ribas dėl A.Gelūno, frakcijoje jam irgi išrašė pylos, ir manau, kad neatsitiktinai, nes pati partija nenori rizikuoti tuo, kad socialdemokratų kantrybė dėl „aušriečių“ baigtųsi. (...)

Socialdemokratai vis dar turbūt bandys tuos abu tikslus pasiekti, bet kol nelabai mato, kokių veiksmų reikia, kad tie abu tikslai būtų pasiekti, tol ir yra atidėliojamas bet koks sprendimas“, – vertino M.Baltrukevičius.

Pašnekovas priminė, kad socialdemokratų iš pradžių į kultūros ministrus deleguotos V.Aleknavičienės šiame poste R.Žemaitaitis matyti nenorėtų – anot jo, ji negali būti bendra koalicijos kandidatė. Pati V.Aleknavičienė prisipažino jau seniai iš premjerės I.Ruginienės negirdėjusi signalų, kad ji galėtų būti siūloma į šias pareigas.

„Manau, socialdemokratai išgirdo, ką pasakė R.Žemaitaitis, gal ir neoficialiais kanalais apie tai buvo kalbama, ir kol „Nemuno aušros“ pozicija dėl V.Aleknavičienės nepasikeitusi, tol socialdemokratai ir atsiduria tokioje situacijoje, kad arba jie siūlo V.Aleknavičienę ir žiūri, kas bus, žinodami, kad R.Žemaitaičiui tai neatrodo tinkama būti bendra koalicijos kandidate, arba tada ieškoma kažkokios alternatyvos“, – dėstė politologas.

VPAI asocijuotojo analitiko teigimu, socialdemokratai elementariai nežino, ką daryti, o kai nežinai ką daryti, dažniausiai nedarai nieko ir tikiesi, kad situacija anksčiau ar vėliau išsispręs savaime.

„Galbūt socialdemokratai bus drąsesni tada, kai jau biudžetas bus patvirtintas, ir labiau drįs eiti į konfliktą su R.Žemaitaičiu, jeigu to reikės. Galbūt visiškai neatmetamas ir tas variantas, kad kultūros bendruomenės protestai kažkiek gali nuslopti, ir tada galbūt socialdemokratai kaip tik į kitą pusę drąsiau veiktų.

Tai opcijų labai daug, ir kai nėra aiškių sprendimų, viskas ir vilkinama iki begalybės“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.

Taip pat, tęsė jis, iš „aušriečių“ lyderio pareiškimų nepanašu, jog jo partija jaustųsi taip, lyg Kultūros ministerija būtų socialdemokratų.

„R.Žemaitaitis mato, kad patys socialdemokratai nežino, ką daryti, ir jam ta įstrigusi situacija irgi visai tinka“, – svarstė jis, pridurdamas, kad tol, kol nėra nuolatinio ministro, nukirsti kaip kirviu ir sakyti, kad įvyko pokytis dėl ministerijos atėmimo, nereikėtų.

To, ką „socdemai“ padarė su Kultūros ministerija, ekspertai dar nėra regėję: ko siekia?