„Dėl trąšų tranzito – tai ES, ir tai yra ir Lietuvos nacionalinės priemonės. Apie tai nekalbėjome. To nėra bendrame pokalbių temų sąraše. Tai yra mūsų reikalas“, – LRT televizijai antradienį sakė K. Budrys.
„Tai, ką daro JAV, žinoma, kad koordinuojasi, informuoja, bet tai jie daro dvišaliai. Mūsų sankcijos yra ES reikalas. Nebuvo tos temos“, – patikino jis.
ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.
Susiję straipsniai
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES). Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Vis dėlto, įvykus JAV ir Baltarusijos deryboms, po kurių Minskas paleido apie 60 kalinių, tarp kurių buvo ir šeši lietuviai, Vašingtonas panaikino sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“.
Šis žingsnis paskatino diskusijas, jog JAV gali spausti ir Lietuvą sušvelninti šiuo metu galiojančias sankcijas ir atnaujinti baltarusiškų trąšų eksporto tranzitą per Klaipėdos uostą. Tiesa, K. Budrys dar rugsėjo viduryje patikino, jog Lietuva nedalyvauja procesuose, kur būtų svarstomi sankcijų naikinimo baltarusiškoms kalio trąšoms klausimai.