„Krašto apsaugos sistema ilgą laiką tikrai turbūt gyveno tokiu pusbadžiu. (…) Galbūt kažkur galima šiek tiek ir sutaupyti tų lėšų, jeigu mums pavyktų optimizuoti pirkimų procesus, galbūt atsirastų kažkokios papildomos finansinės eilutės, kurias galėtume perskirstyti“, – LRT radijui antradienį sakė R. Kaunas.
Pasak jo, gynybos prioritetus reikės derinti su kariniu patarimu, plėsti ir investuoti į technologijų naudojimą, pavyzdžiui, dronų sistemas.
„Minčių tikrai yra, (…) procesas efektyvinimo dar nėra pasibaigęs. Tam tikrą informaciją tikrai esu jau susirinkęs, politinį pritarimą tiek Seime, tiek Vyriausybėje girdžiu, kad turiu, tai nesinori šiai dienai nepatikrintų faktų pasakoti, bet iš esmės visas paveikslas jau daugiau mažiau yra aiškus, bandysime jį realizuoti su labai aiškiu planu“, – pridūrė paskirtasis ministras.
Susiję straipsniai
Biudžete gynybai finansuoti kitąmet numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
R. Kaunas pridūrė, kad parlamento politikus sieks įtikinti, kad gynybos biudžetas būtų priimtas toks, koks yra numatytas Seimui pateiktame projekte.
„Dėsiu visas įmanomas pastangas, kad procentai nemažėtų ir visos lėšos būtų skiriamos tik gynybai ir su ja susijusioms reikmėms. (…) Tikrai pasitelksiu visas galimybes bendrauti su socialdemokratų frakcija, sui kitomis frakcijomis, kad šitie skaičiai turi likti, toks projektas, koks yra pateiktas, turi likti“, – sakė R. Kaunas.
Jis teigė biudžeto projektui bei jame numatytam gynybos finansavimui besitikintis ir Seimo opozicijos paramos.
ELTA primena, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Ateinančio laikotarpio Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, po dviejų svarstymų parlamento posėdžių salėje jis turėtų būti priimtas iki gruodžio 23 d.