„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.
„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.
R. Kauno darbą žada stebėti pro padidinamąjį stiklą: užtikrinti skaidrumą reikės pastangų
„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis negarantuoja, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. „Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.
Susiję straipsniai
Be to, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.
Siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.
Grupė parlamentarų siūlo gynybai skirti tik 5 proc. BVP: likusi suma būtų nukreipta pareigūnams
Grupė Seimo valdančiųjų siūlo kitąmet gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc., o likusią sumą nukreipti vidaus saugumui ir keliams.
Tokį siūlymą trečiadienį registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.
Projekte teigiama, kad gynybai skyrus 5,38 proc. BVP, nukentės Lietuvos žmonių saugumas. Akcentuojama, jog dabar Vyriausybės suplanuotame biudžete statutinėms tarnyboms skirtos lėšos yra per mažos.
Taip pat rašoma, jog daugelis šalies kelių ir tiltų yra prastos būklės, kas neva mažina viešųjų paslaugų prieinamumą ir investicinį patrauklumą.
Kaip skelbta, kitąmet statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams didinti iš viso numatyta 24,1 mln. eurų, vidutinis atlyginimas „į rankas“ turėtų augti 110 eurų (5 proc.)
Visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų, tačiau profesinės sąjungos teigia, kad didesnėms pareigūnų algoms suplanuotos lėšos sumažėjo apie 30 mln. eurų, o statutinėms įstaigoms iš viso trūksta daugiau negu 150 mln. eurų.
ELTA primena, kad šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.
Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.