Už šį siūlymą balsavo 61, prieš – 37, susilaikė – 6 Seimo nariai.
Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo priimtų pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC), tačiau jis teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių raštus dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207 su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję sprendimai.
Reaguodamas į siūlymą naikinti šią komisiją, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos tuometės valdančiosios koalicijos partijos – buvęs premjeras Gintautas Paluckas bei tuometis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
LGGRTC pateikė kandidatus į naują komisijos sudėtį
Tiesa, registravus siūlymą naikinti desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai pranešė apie ketinimus atsistatydinti.
Reaguojant į tai, dar rugsėjį LGGRTC, vadovaudamasis dabar galiojančiomis nuostatomis, pateikė kandidatus į naujos sudėties desovietizacijos komisiją.
Dokumente, su kuriuo susipažino ir ELTA, į komisiją siūloma deleguoti Norbertą Černiauską, Darių Daunorą, Valdemarą Klumbį, Ritą Kuncevičienę, Ronaldą Račinską, Juozą Skirių, Ingą Smaliukienę, Vladą Sungailą, Marių Praną Šaliamorą.
Komisiją sudaroma iš 9 narių – vieną atstovą į ją deleguoja LGGRTC, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus Universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Visgi, šis siūlymas plenarinių posėdžių salės iki šiol nepasiekė – klausimas nenumatytas ir ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).