Didžiulius gimdymo skausmus patyrusiai I.Ruginienės vadovaujamai Vyriausybei šiaip taip pavyko užkaišyti skyles Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijose. Šią savaitę prisiekė naujieji ministrai socialdemokratai R.Kaunas ir V.Aleknavičienė.

R.Kauną premjerė ištraukė tarsi kiškį iš skrybėlės, tik neaišku, kas yra tikrasis fokusininkas.

Politikos užkulisiuose pirštu rodoma ir į prezidentą G.Nausėdą, kuris esą kairiųjų kandidatą galėjo palaiminti tik gavęs didžiųjų koalicijos partnerių pažadą nepriešgyniauti dėl kitų klausimų, pavyzdžiui, laiminant šalies vadovo pasiūlytą, bet vieną kartą Seimo jau atmestą profesoriaus H.Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio teismo teisėjus.

Šiaip ar kitaip, opozicija naująjį krašto apsaugos ministrą iškart įvertino neigiamai, nes jam esą trūksta ir reikiamos patirties, ir kompetencijos.

[[ge:lrytas:lrytas:40247589]]

R.Kaunas ir pats prisipažino menkai išmanantis karybą, nes vos kiek daugiau kaip mėnesį yra dirbęs parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, bet aiškino, kad tai ir nesvarbu. Esą svarbiausia, kad jis nutuokia informacines technologijas, kurios dabar nemažai lemia ministerijų darbą.

Pasirinks į komandą kvalifikuotus specialistus ir viskas eis kaip iš pypkės.

Beje, panašiai R.Kaunas žadėjo ir net du kartus susitikęs su G.Nausėda, kuriam buvo ypač svarbu, kas bus viceministrai.

Bet ar tikrai taip optimistiškai padėtį Krašto apsaugos ministerijoje gali vertinti ir visuomenė?

[[ge:lrytas:lrytas:40257735]][[ge:lrytas:lrytas:40244340]][[ge:lrytas:lrytas:40247455]][[ge:lrytas:lrytas:40242515]]

Žinoma, ir didžiausiais karybos žinovais prisistatantys buvę konservatorių krašto apsaugos ministrai taip pat sėdo į šiuos postus visiškai neturėdami patirties.

Tačiau dabar, išskirtinės geopolitinės įtampos sąlygomis, šios ministerijos vadovo keitimas gali sukelti ir tarptautinių pasekmių, nekalbant apie vidinę politinę priešpriešą.

Premjerė leido suprasti, kad paskutinis lašas, perpildęs jos kantrybės taurę ir privertęs atsisveikinti su šiaip jau neblogai vertinama ministre D.Šakaliene, buvo Krašto apsaugos ministerijoje surengtas neoficialus susitikimas su visuomenininkais ir vadinamaisiais įtakos darytojais siekiant paspausti Vyriausybę didinti gynybos išlaidas virš 5 proc. BVP.

Iš tikrųjų tai atrodo buvusi rimta eksministrės klaida.

[[ge:lrytas:lrytas:40265450]]

Juk tuoj pat kai kurie artimi politikei įtakos darytojai komentavo, kaip socialdemokratai žlugdo šalies gynybą, ir net išvadino juos kremliniais.

Suprantama, tai smarkiai supykdė ne tik premjerę, bet ir daug kitų įtakingų kairiųjų.

Komandiniu žaidimu tokios taktikos tikrai nepavadinsi net ir siekiant tarsi kilnaus tikslo – kuo didesnio krašto apsaugos finansavimo.

Į viešus nesutarimus tokiu jautriu klausimu jau atkreipė dėmesį tarptautinė žiniasklaida, išsamiai aprašė ES politinį gyvenimą stebintis įtakingas leidinys „Politico“.

Maža to, I.Ruginienės nepasitenkinimas Krašto apsaugos ministerija neapsiribojo tik D.Šakalienės atleidimu.

Pastaroji siūlė į savo vietą viceministrą K.Aleksą, bet jos nepakeitė nei šis, nei kuris kitas ministerijos pareigūnas, nors kalbėta, kad geriausia būtų, jei gynybos sričiai vadovautų kas nors iš šį darbą jau dirbančių asmenų.

[[ge:lrytas:lrytas:40265456]]

Tai rodė menką premjerės pasitikėjimą visa D.Šakalienės komanda.

Šitokius spėjimus dar sutvirtino I.Ruginienės sprendimas gynybos pramonės plėtros priežiūrą iš Krašto apsaugos ministerijos perduoti Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijoms.

Pažiro ir užuominos apie galimai neskaidrius D.Šakalienės ryšius su gynybos pramonininkais.

Buvusi ministrė neliko skolinga ir paviešino susirašinėjimą, kuris turėtų įrodyti, kad iš pradžių gynybai planuota apie 4,87 proc. BVP dalis ir tik spaudžiant Krašto apsaugos ministerijai atsirado 5,38 proc.

Viešojoje erdvėje paskleista ir įtarimų, kad socialdemokratų vedlys M.Sinkevičius galimai rūpinosi kelią į Rūdninkų poligoną su defektais nutiesusia bendrove „Fegda“.

Vis dėlto susidaro įspūdis, kad šis konfliktas grindžiamas asmeninėmis ambicijomis.

Vienaip ar kitaip, D.Šakalienė – bene didžiausią patirtį krašto apsaugos sistemoje įgijusi socialdemokratų politikė. Tarptautiniuose gynybos forumuose ji pasirodydavo neblogai, buvo noriai kalbinama užsienio žiniasklaidos.

Vidaus politika D.Šakalienei, ko gero, klojosi ne taip gerai. Skandalas kilo, kai ji nušalino karinės žvalgybos vadovą E.Paulavičių kaltindama jį neetišku elgesiu su pavaldiniais.

Šį įvykį prisiminė ir šalies vadovas, kai lyg ir teisinosi, kodėl neužstoja jam artimos ministrės, nedelsdamas pasirašydamas premjerės teikimą ją atstatydinti.

Neatmestina, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovybės keitimas byloja ir apie I.Ruginienės norą pasirodyti nepriklausomai, ypač sklindant kalboms, kad ji yra kontroliuojama labiau patyrusių socialdemokratų politikų.

Galbūt tie gandai ir perdėti – juk premjerė savo iniciatyva pakeitė ne vieną G.Palucko vadovautos Vyriausybės ministrą.

Chaosas lydėjo ir situaciją Kultūros ministerijoje. Absurdiškas atrodė trijų viceministrų skyrimas dar nežinant, kas bus ministras. Tai išprovokavo naujas kultūros bendruomenės pasipiktinimo bangas.

Gal jas pavyks nuslopinti V.Aleknavičienei, kuri pažadėjo, kad jos komandoje nebus „Nemuno aušros“ atstovų?

I. Ruginienės fokusas Vyriausybėje užminė mįslę: kas iš tiesų už to slepiasi? (6)