„Tada reikėtų peržiūrėti prioritetus. Aš nenorėčiau kalbėti, kas būtų, jeigu būtų. Tikiu, kad Seime yra stipri politinė valia ir biudžetas bus patvirtintas“, – pirmadienį LRT radijui teigė D. Matulionis.
Pasak jo, kitais metais krašto apsaugai siūlomi 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, norint turėti tiek lietuviškąją diviziją, tiek vokiškąją brigadą.
„Tai tikrai brangiai kainuojantys dalykai, bet jeigu mes kalbame apie mūsų saugumą, apie mūsų laisvę, tai turime daryti viską, kad mes turėtume efektyvią atgrasymo sistemą kartu su sąjungininkais. (...) Tai yra įgyvendinamas dalykas, tik reikia politinės valios ir turėti supratimą, kad gynybai reikės finansuoti daugiau nei anksčiau“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo metu kalbėdamas apie Vokietijos brigados projekto eigą, D. Matulionis teigė besidžiaugiantis, kad progresas vyksta greičiau nei tikėtasi.
„Šiai dienai esu didesnis optimistas. Pirmo konkurso įgyvendinimo darbai vyksta greičiau negu buvo matyta“, – apibendrino D. Matulionis.
Negali pažadėti, kad bus numatytos papildomos lėšos oro gynybai
Prezidento patarėjas taip pat teigė negalintis prižadėti, kad kitų metų biudžete bus numatytos papildomos lėšos oro gynybai stiprinti.
„Manau, mums nereikia puoselėti kažkokių tai iliuzijų, kad staiga atsiras keli šimtai milijonų eurų papildomai. Bet reikia žiūrėti, kaip yra įmanoma iš institucijų biudžetų ir joms skirtų asignavimų skirti tas papildomas lėšas oro gynybos stiprinimui“, – sakė jis.
Anot D. Matulionio, kalbama tiek apie klasikinę oro gynybą, tiek apie antidronines sistemas bei meteorologinių balionų aptikimą ir numušimą.
„Tai temos, kurios reikalauja papildomo finansavimo. Bet suprantant, kad Seime išties yra ambicingas gynybos biudžetas – 5,38 proc. – šiandien negalėčiau kažko žadėti, kad iš tikrųjų bus papildomos lėšos, numatytos šiam tikslui“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad spalio viduryje Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Šis finansavimas reikalingas, siekiant išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Didžioji dalis turėtų būti perkelta iki 2026 m., o pilnas operacinis brigados pajėgumas turėtų būti pasiektas 2027 m.
Vokiečių kariai bus apgyvendinti šiuo metu dar statomame Rūdninkų kariniame miestelyje.