Visgi toks renginys dar jam net neįvykus sukėlė diskusijų bangą, o ir pačioje paskaitoje netrūko tam tikros įtampos.
Kai kurie studentai į auditoriją atsinešė monitorius ir popierinius čekius, taip simboliškai primindami M.Sinkevičiui „čekiukų“ istoriją, į kurią jis buvo rimtai įsivėlęs.
Pats „socdemų“ lyderis, atėjęs susitikti su studentais, prisipažino galvojęs, kad bus sutiktas audringiau.
„Buvo, kaip sakant, pompos apie mano atvykimą, galvojau, kad čia jau lūš auditorija arba būsiu pasitiktas švilpimais ir plakatais.
Bet kokia reklama yra reklama – ir nekrologas kartais tampa reklama“, – šmaikštavo M.Sinkevičius.
Studentai, panašu, politikui nevengė priminti jo praeities. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas M.Sinkevičių „čekiukų“ byloje išteisino, už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti televizoriai – vis dar prisimenami.
Vienas į paskaitą atėjęs studentas M.Sinkevičiaus pasiteiravo, kokios raiškos buvo televizorius, kurį jis buvo nusipirkęs.
„Jeigu jūs A.Tapiną žiūrite, tai jis turėtų pasakyti, jūs jo ir paklauskite“, – paragino LSDP lyderis.
„Koks jūsų telikas? Koks brandas?“, – teiravosi jaunuolis.
„Man patinka „Samsung“ televizoriai. Patenkintas atsakymu?“ – pasitikslino M.Sinkevičius.
Sulaukė skirtingų reakcijų
M.Sinkevičiaus vizitas į universitetą sulaukė ne tik susidomėjimo, bet ir kritikos. Tokiam fakulteto, kuriame dirba, sprendimui nepritarė politologas Ignas Kalpokas. Pasak VDU docento, problema čia yra ne ta, kad tam tikrai ideologijai atstovaujantys politikai skaito paskaitas studentams, bet šiuo atveju tai – reputacinė bėda.
„Mes turime asmenį, kuris iš vienos pusės po Aukščiausiojo Teismo sprendimo liko nenuteistas čekučių byloje, bet paties fakto, kad buvo neteisėtai iš mokesčių mokėtojų pinigų įsigyti daiktai, teismas nepaneigė, tik tiek, kad ne pagal tą kodeksą buvo nuteistas.
Taip pat tai yra žmogus, kurio partija šiuo metu nemato problemos bendradarbiauti su R.Žemaitaičiu, nepaisant visų jo iššūkių ir nuolatinių išpuolių, ir kaip tik šis asmuo yra toliau dangstomas ir toliau įgalinamas“, – portalui Lrytas dėstė I.Kalpokas.
Politologo teigimu, M.Sinkevičius nėra geras pavyzdys jaunimui tiek kalbant apie politinę moralę, tiek ir kalbant apie valstybės interesų gynimą.
„Galų gale, galima prisiminti, kad šiuo metu ir dėl „Fegdos“ toliau rutuliojasi istorija, kuri gali būti skandalinga M.Sinkevičiaus atžvilgiu, tai, man atrodo, čia yra labai ne vieta ir ne laikas tokį asmenį statyti kaip pavyzdį studentams, kad jis pasakotų apie šiuolaikinę Lietuvos politiką. Nes jis tikrai neįkūnija tų geriausių šiandieninės Lietuvos politikos vertybių“, – konstatavo VDU docentas.
„Čia visų pirma yra principo klausimas. Tai yra – kam durys yra atviros ir kam jos nėra atviros. Ir čia, man atrodo, yra tas kertinis požiūrio susikirtimas tarp manęs ir mano fakulteto“, – aiškino pašnekovas.
Panašių nuomonių feisbuke buvo ir daugiau – kai kuriuos žmones nemenkai nustebino toks universiteto kvietimas, dar kiti svarstė, kad jeigu nėra ką pasikviesti, geriau išvis nekviesti nieko.
Tuo metu KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas laikėsi kitos nuomonės. Jis ragino atsigręžti į universiteto misiją.
„Jeigu mes suprantame universiteto misiją kaip savarankiško ir kritiško mąstymo ugdymą, tada mes norime pasikviesti tokius žmones – šiuo atveju M.Sinkevičius yra didžiausios koalicinės partijos, valdančios Lietuvą, vadovas.
Aš nesakau, kad jam reikėtų suteikti platformą kažką pakalbėti ir tuo pabaigti – man atrodo, kad ne tik jam, bet ir visiems visada yra vertinga turėti diskusiją. Universitete būna toks tradicinis formatas, kai tu pakvieti žmogų į paskaitą, žmogus paskaito kažkokį pranešimą, o likęs laikas yra diskusijai.
Toks formatas yra priimtinas ir man, ir šiuo atveju taip ir reikėtų žiūrėti į tokį pakvietimą“, – Lrytas komentavo A.Lašas.
Pasak politologo, tokios iniciatyvos visada sveikintinos, kol jos netampa propagandos instrumentais. Studentai, anot A.Lašo, neprivalo garbinti M.Sinkevičiaus, bet galima jį pasikviesti, išklausyti, o tada „pasodinti ant griliaus“.
„Sveikintina, kad yra žmonės, kurie ateina, pristato savo nuomonę, ir tada studentai, dėstytojai turi galimybę padiskutuoti, užduoti kritiškus klausimus. Juk niekas nedraudžia kritikuoti, išreikšti kažkokias pastabas tiesiai tam pranešėjui į veidą“, – tvirtino jis.
„Žiūrint bendriau, tiek M.Sinkevičius, tiek visi pagrindiniai politikai gali ateiti į universitetą ir gali būti kviečiami, kad studentai suprastų, kaip tie politikai mąsto, matytų, kaip jie atsakinėja klausimus ir kaip jie reaguoja į išsakytą kritiką“, – pridūrė A.Lašas.
Tam, pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano, universitetas iš esmės ir skirtas.
„Pavyzdžiui, jeigu mes mokome politikos mokslų, tai juk mes nemokome vienos ideologijos ar politinės teorijos – mes mokome apie visą spektrą. Mes kalbame ne tik apie tradicinius demokratinės teorijos vystytojus, bet ir, pavyzdžiui, apie tokius mąstytojus kaip K.Marksas, nes K.Marksas yra fundamentalus socialiniams mokslams ir jis turi tam tikrą perspektyvą.
Tai, kad mes turime specifines patirtis, susijusias su Tarybų Sąjunga, nenuneigia K.Markso indėlio į socialinius mokslus – dėl to apie tai reikia kalbėti, diskutuoti, kritiškai vertinti. Lygiai taip pat ir čia“, – palygino A.Lašas.
„Tai yra proga studentams auginti savo kritinį mąstymą, vertinti tai, kas pasakyta, nes tiesiog juos izoliuoti ir pilti jiems kažkokią „teisingą“ propagandą... Čia universitetas, o ne kunigų seminarija, kur yra viena teisinga doktrina“, – pažymėjo politologas.
Panašios nuomonės laikėsi ir kai kurie kalbinti studentai, kurie sutiko, kad tokie renginiai yra gera platforma savo požiūrį išsakyti ir jiems patiems.
Kaip portalui Lrytas nurodė VDU atstovai, LSDP pirmininko M.Sinkevičiaus paskaitą „Šiuolaikinė Lietuvos politika“ inicijavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
„VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas yra atvira kultūringų politinių diskusijų erdvė. Praeityje, dabar ir ateityje fakultete organizuojami susitikimai su politikos formuotojais ir įgyvendintojais kaip neatsiejama studijų proceso dalis.
Į viešas fakulteto diskusijas ar renginius kviečiami įvairių politinių krypčių ir požiūrių atstovai, aktyviai veikiantys Lietuvos politikoje bei užsienio politikos veikėjai: mokslininkai, ambasadoriai, visuomenininkai“, – atsiųstame komentare teigė fakulteto dekanas prof. dr. M.Jurkynas.
Jis taip pat pridūrė, kad tokios praktikos yra būdingos universitetams visame pasaulyje.
„Įvairūs universitetai, nuo Jungtinės Karalystės iki JAV ar Vokietijos, kviečia plačiai aptarinėjamus ar visuomenėje kontraversiškai vertinamus politikus ir ekspertus į paskaitas, debatus ir diskusijas, vadovaudamiesi dviem kertinėmis akademinėmis vertybėmis: žodžio ir akademine laisve, bei kritinio mąstymo ugdymu.
Tokie kvietimai savaime nereiškia pritarimo svečių idėjoms ar politinėms pozicijoms. Priešingai – jie sudaro galimybę klausti, ginčytis, vertinti ir mokytis. Būtent todėl mūsų renginiai yra vieši, atviri, ir į juos kviečiami visi – taip pat ir tie, kurie nesutinka su svečių politinėmis pažiūromis.
Tai stiprina gebėjimą suprasti politinius procesus ir demokratiškai reaguoti į skirtingas nuomones“, – sakė M.Jurkynas.